VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozė sumažinta nuo 3 iki 2,9 proc. ir nuo 2,6 iki 2,4 proc. kitąmet, teigia SEB grupės ekonomistai.
Ekspertų teigimu, didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui šiemet ir toliau darys vidaus vartojimas ir investicijos.
Prognozuojama, kad Latvijos ekonomika 2019 metais augs 3,5 proc., o Estijos ― 2,8 proc.
Ūkio plėtra Baltijos šalyse
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šiemet ekonomika turėtų augti 2,9 proc., o kitąmet ― 2,4 proc.
"Didžiausią neigiamą įtaką prognozuojamai ūkio plėtrai trumpuoju laikotarpiu sukeltų kietojo "Brexit" scenarijaus padariniai ir spartesnis, negu tikimės, euro zonos ekonomikos lėtėjimas", ― teigė Povilauskas.
Lietuvoje infliacijos ir darbo užmokesčio prognozės nesikeičia: tikėtina, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., o vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 7 proc.
Pažymima, kad dvejus pastaruosius metus Latvijos ir Estijos ekonomikos augo sparčiau negu Lietuvos. Pasak Povilausko, taip vyksta dėl statybų sektoriaus augimo tose šalyse.
Euro zonos plėtra
Tikėtina, kad ekonomika 2018 metais paaugo 1,9 proc. Lėtesnę, negu tikėtasi, euro zonos ekonomikos plėtrą labiausiai lėmė prastesnis grynasis eksportas. Kai kurie lėtesnio augimo veiksniai buvo ir vienkartiniai (automobilių gamybos smukimas dėl naujų taršos emisijų testų standartų įvedimo, prastesnis žemės ūkio kultūrų derlius dėl sausos vasaros ir t. t.).
Visgi SEB grupės ekonomistai nesitiki, kad ekonomikos augimas šiemet vėl didės: priešingai, tikimasi, kad euro zonos ekonomika augs 1,6 proc., kitąmet ― 1,7 proc. Tai 0,3 ir 0,1 proc. mažiau, negu prognozuota anksčiau.
Ekonomikos augimą pristabdys ir mažesnės paklausos veiksniai, ir kai kuriose šalyse vis labiau plėtrą stabdantys pasiūlos veiksniai, tokie kaip darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, Vokietijoje nedarbas siekia vos 3,3 proc.
Pasak SEB ekonomistų, labai neaiškus ir toliau yra Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus. Tačiau vis didėja tikimybė, kad kovo 29 dieną "Brexit" paprasčiausiai neįvyks. Kita vertus, abi pusės vis labiau ruošiasi "kietojo" "Brexit" scenarijaus galimybei, o tą daryti būtina, kad žala ir Jungtinei Karalystei, ir ES tuo atveju būtų mažesnė.