VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia plačias galimybes pirkimus vykdyti skaidriai, tačiau pernelyg dažnas jo kaitaliojimas, gebėjimų jį tinkamai įgyvendinti stoka nesukuria stabilios teisinės aplinkos ir sukuria korupcines prielaidas, susitikime su Viešųjų pirkimų tarnybos direktore Diana Vilyte teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tą patvirtina ir "Transparency International" Korupcijos suvokimo indekso tyrimas, pagal kurį Lietuvos rezultatai nesikeičia ketvirti metai iš eilės, o viena iš korupcijos pažeidžiamiausių sričių išlieka viešieji pirkimai.
"Institucijų vadovai turi siekti aukščiausių skaidrumo standartų ir dėti visas pastangas, kad pirkimų procesai būtų depolitizuoti. Būtina vengti politinio pasitikėjimo asmenų dalyvavimo komisijose, priimant sprendimus dėl pirkimų", — cituoja Grybauskaitę Prezidentūros kanceliarija.
Todėl, pabrėžiama pranešime, prezidentė siūlys įstatymu uždrausti politinio pasitikėjimo asmenims ir valstybės politikams dalyvauti viešųjų pirkimų komisijose ir procesuose. Beje, šalies vadovės sprendimu, vykdant viešuosius pirkimus Prezidento kanceliarijoje, politinio pasitikėjimo asmenys nedalyvauja ir niekada nedalyvavo.
Susitikime taip pat konstatuota, kad, praktikoje taikant Viešųjų pirkimų įstatymą, susiduriama su daugybe jo interpretacijų, taip pat ir korupcinių.
Pasak Prezidentės, tinkamo išaiškinimo trūkumais sumaniai manipuliuoja nesąžiningi pirkimų dalyviai, interpretuojantys neaiškias nuostatas savo naudai. Todėl dažnai konkursų rezultatai kelia nuostabą, o kokybė viešuosiuose pirkimuose ir toliau beveik visada pralaimi mažiausiai kainai ir tampa tam tikra parodija.
Susitikime konstatuota, kad nepatikimų tiekėjų sąrašas turėjo tapti įrankiu, eliminuojančiu iš viešųjų pirkimų nesąžiningą verslą, tačiau praktikoje jis neveiksmingas, jam taikyti neretai pritrūksta ne tik žinių, bet ir drąsos.
Prezidentė pabrėžė, kad kasmet per viešuosius pirkimus eina milijardai valstybės eurų, ir nė vienas euras neturi tapti korupcinių dalyvių pasipelnymo šaltiniu. Šalies vadovė mato galimybių viešųjų pirkimų lėšas naudoti skaidriau ir efektyviau, o sutaupytus pinigus skirti Lietuvos žmonių gerovei didinti.
Per metus Lietuva nepajudėjo iš vietos Korupcijos suvokimo indekse >>
Susitikime sutarta, kad minėtoms problemoms spręsti nebūtina keisti įstatymo. Tam reikia tobulinti ir plėsti jo išaiškinimą, gerinti metodinius nurodymus, intensyviau kelti pirkimus vykdančių darbuotojų kvalifikaciją.
Pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkstančiai organizacijų. 2017 metais viešuosiuose pirkimuose įsigyjamų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. eurų, tai prilygsta 12 procentų tų metų šalies BVP.