VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Lietuvoje visuomenės nuomonės apklausos atspindi institucijų, užsakiusių tas apklausas, poziciją, interviu Sputnik Lietuva teigė politologas Armenas Gasparianas.
Respublikoje buvo atlikta sociologinė apklausa, pagal kurią 82 proc. lietuvių turi neigiamą požiūrį į dvišalius santykius su Rusija, ir tik septyni procentai apklaustųjų palaiko tokius santykius.
"Kas užsako muziką, tas gauną atitinkamą rezultatą. Visiškai pripažįstu, kad jei apklausą atliktų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, tai dabar gautas procentas atrodytų kaip mažas, turėtų būti 99 su trupučiu procentų neigiamų pažiūrų", — pažymėjo politologas.
Politologo teigimu, posovietinės erdvės teritorijoje sociologija "plūduriuoja", nes egzistuoja per daug sociologinių struktūrų, kurios pateikia skirtingus rezultatus.
"Mūsų šalyje, kaip žinoma, daugiausia sociologija verčiasi VCIOM. Ir visi skaičiavimai, su kuriais mes dirbame, dažniausiai priklauso VCIOM, jei alternatyvūs duomenys, tai "Levada". Ukrainoje yra devynios oficialios sociologinės struktūros. Ir plius dar septynios, kurios buvo sukurtos specialiai rinkimams, todėl ten sociologija plaukioja. Tas pats ir Lietuvoje", — aiškino politologas.
Be to, jis pažymėjo, kad, kitaip nei kitose Baltijos respublikose, visos Lietuvos departamentų užsakomos apklausos turi daryti įtaką šalies viešajai nuomonei.
"Lietuva šiuo požiūriu yra uždariausia iš trijų Baltijos šalių. Jei Ryga ir Talinas plėtoja savo rusofobiją, tai yra pagrindinė jų eksporto prekė, ir, matyt, kiekviena diena, kai jie neparašo man, kad mes esame niekšai, yra veltui išgyventa diena. Lietuvoje yra Rezistencijos centras — jiems nusispjauti į tai, ką jiems sakai, jie rengia parodas, skelbia ataskaitas, apkeikia visus, kas prieštarauja... Bet visa tai tik šalies viduje", — sakė politologas.
Sausio pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatus.
Apklausa parodė, jog Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai. Šalies gyventojai pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.
Dažniausiai kaip prioritetinio bendradarbiavimo šalys buvo nurodomos Latvija (65 proc.), Lenkija (62 proc.), Estija (58 proc.) ir Vokietija (55 proc.).
Lietuviai vis dėlto myli Rusiją — slapta, sielos gilumoje >>
Dauguma žmonių kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvertino Rusiją — taip mano 68 proc. respondentų.
Beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus negu neigiamus. Išimtis Rusija — dvišalius santykius su ja neigiamai vertina 82 proc. respondentų, o teigiamai tik 7 proc.