VILNIUS, vasario 04 — Sputnik. Seimo narys Algirdas Butkevičius stebisi koncerno "MG Baltic" byloje liudijusio Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus teiginiais apie neva jam darytą spaudimą dėl Jono Basanavičiaus paminklo statybų ir kategoriškai atmeta bet kokius kaltinimus spaudimu, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
"Kategoriškai paneigiu šį mero Šimašiaus teiginį — nei pats patyriau, nei kitiems nedariau jokio spaudimo dėl paminklo Jonui Basanavičiui statybos. Net neturėjau jokio intereso dėl to, kurioje vietoje paminklas turėtų iškilti. Manau, kad tokius reikalus turi spręsti specialistai kartu su bendruomene", — teigia parlamentaras Algirdas Butkevičius.
Bylos duomenimis, koncernas "MG Baltic" norėjo, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere, tačiau galiausiai Vilniaus valdžia nusprendė pastatyti jį prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos. Šimašius patvirtino prieš 2015-ųjų gruodžio 2 dienos posėdį apie paminklo Jonui Basanavičiui vietą kalbėjęs su byloje kaltinamu buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu, "MG Baltic" teisininku Romanu Raulynaičiu ir tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Šiandien liudydamas teisme Remigijus Šimašius pareiškė, kad dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos spaudimo sulaukė iš tuometinio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus.
Anksčiau atlikta buvusio Vilniaus mero, dabartinio miesto tarybos nario, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio Artūro Zuoko apklausa, jis taip pat buvo kviečiamas liudyti dėl planų statyti Jono Basanavičiaus paminklą.
Pasak buvusio Vilniaus mero, ne viename tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Jono Basanavičiaus paminklo, bet dėl keistų aplinkybių jis buvo ne kartą nukeltas. Pasak Zuoko, normalu, kad vyko diskusijos dėl vietos, kur jis turi būti statomas. Bet miesto vadovas tą klausimą ne kartą išėmė iš darbotvarkės.
Pasak Zuoko, idėja statyti paminklą kilo dar 2013 metais, kai buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui. Kaip teigė Artūras Zuokas, tai buvo pirmiausia vyriausybės atsakomybė. Liudytojas kalbėjo, kad ir jo vadovaujama frakcija siūlė vietas, kur būtų galima statyti paminklą, tačiau tarybos posėdžio metu siūlymams nebuvo pritarta.
"MG Baltic" byla
Vilniaus apygardos teisme vyksta tyrimai dėl politinės korupcijos. Be Masiulio ir Kurlianskio byloje taip pat kaltinami Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo narys Gintaras Steponavičius, o taip pat koncernas "MG Baltic", Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
Tyrimas prasidėjo 2016 metais. Tardymo organai teigia, kad koncernas bandė paveikti pareigūnų sprendimus, siūlydamas jiems kyšį. Kaltinamiesiems gali būti skirta iki aštuonerių metų kalėjimo, taip pat 1,9 milijono eurų bauda.
Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pristatė savo tyrimo, kuris tęsėsi daugiau nei pusmetį, rezultatus. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas verslo koncernui "MG Baltic", kuris, parlamentarų nuomone, kėlė grėsmę valstybės interesams ir nacionaliniam saugumui.
Anksčiau koncernas padavė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl to, kad Valstybės saugumo departamento NSGK parengtoje ataskaitoje duomenys neatitinka tikrovės. Teismas atmetė skundą.