Politologas apie Cvirkos paminklo nukėlimą: nauja politikų visuotinė kvailystė

Lietuvos valdžios raginimas nugriauti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai visiškai nestebina, sako žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas
Sputnik

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Lietuvoje paskelbta peticija "Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą". Paskelbus Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, partijos "Tėvynės Sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" narys Laurynas Kasčiūnas vėl iškėlė klausimą dėl Petro Cvirkos paminklo nukėlimo.

Pasak parlamento, sovietinį paveldą "Rusija išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį, pabrėždama tariamą Lietuvos ryšį su SSRS ir savo įtakos ribas".

Kaip interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalistas ir politikos analitikas Armenas Gasparianas, dabartinės Lietuvos vyriausybės požiūriu Cvirka yra Lietuvos priešininkas, nes jis buvo vienas iš tų, kurie kreipėsi, kad Lietuva būtų priimta į TSRS.

"Čia, mano nuomone, svarbiausia yra net ne kova su paminklu, nes tai yra amžina Baltijos šalių fobija. Čia yra principingai svarbus "bet". Jau praėjo daug metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, oficialiai skaičiuosime nuo 1991 metų gruodžio, tačiau naujo Cvirkos kaip nebuvo, taip ir nėra. Kaip nėra ir naujų vertingų autorių, kurie taptų Lietuvos nacionalinės literatūros pasididžiavimu. Užuot kovojus su paminklais, kurie visiškai nieko nelemia, mano nuomone, valstybei vertėtų susirūpinti tuo, kodėl neatsiranda niekas, kas prilygtų Cvirkai. Aš negaliu vertinti kovos su paminklu kitaip nei visuotinės kvailystės apraišką, nes Cvirkai nuo to nei karšta, nei šalta, o žmonės jį skaito ir skaitys", — sakė politologas.

Rusofobija Lietuvoje ― išimtis ar taisyklė?

Peticijos aiškinamajame rašte teigiama, kad Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 metų vasarą Cvirka formaliai tapo "sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku", o iki tol net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus, dirbdamas leidiniuose, susijusiuose su komunistais.

Sovietų Sąjungai "okupavus" Lietuvą Cvirka įstojo į LKP ir buvo išrinktas į Liaudies Seimą. Netrukus po to Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių "kolaborantų", 1940 metų liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą "maldauti", kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį. Rašte pabrėžiama, jog būtent tai "nutiesė teisinį kelią Sovietų okupacijai".

Peticijos rašto duomenimis, paminklas Cvirkai buvo pastatytas už tai, kad "jis savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai".