VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, rašoma Seimo pranešime.
Pataisomis numatoma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos vertinimo, nustatant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais. Be to, įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra.
Pagal svarstomus pakeitimus net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.
Jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gautų pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Vaiko teisių apsaugos specialistai, tik nustačius būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, turės teisę skubiai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos.
Naujomis nuostatomis nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galės būti naudojami teismo procese kaip įrodymai. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turėtų tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus. Tai sudarys sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su vaiko saugumu.
Naujos nuostatos įtvirtintų teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.
Svarstomais pakeitimais taip pat numatoma įtvirtinti atvejus, kai asmuo negalėtų dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, pvz., jeigu jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia, jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ir pan.
Lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama nustatyti atsakomybę fiziniams asmenims už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Bauda siektų nuo 30 iki 140 eurų.
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 metais nuo smurto artimoje aplinkoje žuvo šeši vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 metais nuo smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.