VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Bendros Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonės "Rail Baltica" generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku tapo Suomijos aukščiausio lygio vadybininkas Timo Riihimäki, praneša įmonės spaudos tarnyba.
Jis pradės eiti pareigas nuo kovo 11 dienos. Būstinė įsikurs Rygoje.
"RB Rail AS" stebėtojų tarybos pirmininkas Karolis Sankovskis pasveikino Riihimäki tarybos vardu.
"Jis turi sukaupęs daug patirties tarptautinėse ir vietos geležinkelių infrastruktūros statybos, priežiūros paslaugų ir sunkiųjų įrengimų valdymo rinkose", — pareiškė Sankovskis.
Anksčiau Riihimäki dirbo lyderiaujančioje Suomijos geležinkelių inžinerijos, statybos ir priežiūros įmonėje "NRC Group", taip pat užėmė vadovaujamas pozicijas "Finnair Group". Be to, jis baigė verslo administravimo magistro studijas Redingo universiteto Henlio vadybos fakultete ir rinkodaros studijas Suomijos rinkodaros institute.
Anksčiau įmonei "Rail Baltica" vadovavo Baiba Rubesa, tačiau praėjusių metų rugsėjį ji atsistatydino, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos. Buvusi valdybos vadovė sukritikavo projektą, be to, pareiškė apie šalių interesų konfliktus ir apkaltino jas korporatyvinio valdymo principų pažeidimu.
Rubesa dėl akcininkų nepasitenkinimo palieka "Rail Baltica" >>
Anksčiau Lietuvos ir Estijos akcininkai išreiškė nepasitikėjimą Rubesa ir pareikalavo jos atsistatydinimo, tačiau nesulaukė savo kolegų iš Latvijos palaikymo. Sankovskis tada pareiškė, kad įmonės vadovės veiksmai "kenkia projekto reputacijai".
Projektas "Rail Baltica"
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Lietuva jau nutiesė kelią nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.
Europos Komisija ne kartą ragino Baltijos šalis pasiekti kompromisą dėl projekto ir neatidėlioti jo įgyvendinimo, kitaip jos gali prarasti ES finansavimą.
Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti 2026 metais.