Sveikinimai Lietuvai su 101-uoju gimtadieniu iš įvairių pasaulio kampelių — video

Brazilijos, Indonezijos, Meksikos, Maltos, Rusijos ir kitų šalių gyventojai pirmą kartą prakalbo lietuvių kalba, kad pasveikintų visus lietuvius su Valstybės atkūrimu
Sputnik

Vasario 16-osios proga dvidešimt penki žmonės iš įvairių pasaulio kraštų parengė vaizdo įrašą, sudarytą iš 101 žodžio — būtent tiek metų sukanka atkurtai Lietuvos valstybei.

Kaip Vilnius švęs Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Pirmą kartą prakalbo lietuvių kalba ir visus lietuvius pasveikino vaikinai ir merginos iš tokių šalių kaip Brazilija, Indonezija, Meksika, Malta, Kroatija, Rumunija, Suomija, Graikija, Ukraina, Rusija.

Užsieniečiai Lietuvos gyventojams be tradicinių — ilgiausių metų ir laisvės — sveikinimų, išradingai palinkėjo taikos (cepelinų lėkštėje, o ne danguje), klestėjimo (gausaus derliaus, kad gerai eitų stinta), didžiausių pergalių sporte (pilnų baseinų auksinių žuvelių) ir kitose srityse.

Be to, lietuviams palinkėta nacionalinio stadiono, tvirto Gedimino kalno, greičiausio pasaulyje interneto, milijardinių startuolių ir daug kitų gerų dalykų.

Sveikintojus drauge suvedė ir su Lietuva supažindino jų darbas debesų technologijų bendrovėje "Hostinger", kurios veiklos geografija nusidriekė per visą pasaulį, nors įkurta ji būtent Lietuvoje.

Pasak vieno iš nusifilmavusių brazilų Gabriel Zampieri, ši šilta iniciatyva sulaukė didelio dėmesio skirtingose įmonės atstovybėse, net susidarė savanorių eilė. Daugelis dalyvių stengėsi išeiti iš savo biurų ir dar parodyti dalelę savo šalies.

Valstybės atkūrimo dieną Vilniuje — nemokamas viešasis transportas

"Išmokti šiek tiek lietuviškų žodžių ir sudalyvauti Lietuvos gimtadienyje mums visiems buvo malonus iššūkis. Prisipažinsiu, lietuvių kalba tikrai sudėtinga, bet žinau, kad ir labai sena, kaip koks gyvas dinozauras", — pažymėjo brazilas.

1949 metų vasario 16-osios Deklaracija skelbia, kad Lietuva yra demokratinė respublika, o jos suvereninė valdžia priklauso Lietuvos tautai. 1999 metais šį dokumentą Seimas pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu, o jį pasirašiusius Joną Žemaitį-Vytautą, Adolfą Ramanauską-Vanagą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Vytautą Gužą-Kardą, Juozą Šibailą-Merainį, Bronių Liesį-Naktį, Leonardą Grigonį-Užpalį, Petrą Bartkų-Žadgailą — signatarais.