Kandidatas į Ukrainos prezidentus: vietoje Rusijos Europai dujas tieks Kijevas

Ukrainos politikas įsitikinęs, kad valstybė gali padidinti dujų gavybą bei tiekti jas Europai ir tokiu būdu panaikinti Rusijos pranašumą dujų rinkoje
Sputnik

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Ukraina turi galimybę tiekti dujas į Europos Sąjungą vietoje Rusijos, tokią nuomonę Facebook išreiškė kandidatas į Ukrainos vadovo postą, partijos "Osnova" lyderis, Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Taruta.

"Manau, kad Ukraina dujų klausimu gali nustoti būti Europos problema ir tapti sprendimu. Ukraina gali padidinti savo dujų gavybą ir tiekti jas Europai", — parašė Taruta.

Pasak politiko, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų požiūris į "Nord Stream-2" projektą skiriasi. ES, pasak Tarutos, Briuselis vertina dujotiekio statybą ekonominio pragmatizmo ir naudos požiūriu, o Vašingtonas — "saugumo požiūriu", nes jam perkant dujas iš Rusijos reiškia pirkti degalus "iš galimo priešininko".

Ukraina pareiškė, kad Rusija turės pasirašyti dujų tranzito sutartį

"Mes galime pakeisti Rusiją šioje rinkoje. Ir tapti stipriu subjektu pasaulinėje dujų rinkoje", — tvirtina jis.

Anksčiau Taruta teigė, kad Ukraina turi "milžiniškas" dujų atsargas, o jų kiekis yra vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31 dieną. Iš viso užsiregistravo 44 kandidatai. Prezidento reitinge lyderiauja aktorius Vladimiras Zelenskis.

Porošenko, remiantis apklausų duomenimis, turi daugiau nei 14 proc. rinkėjų balsų.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Šios linijos bus nutiestos šalia veikiančio "Nord Stream". Planuojama jį paleisti 2019 metų pabaigoje.

"Naftogaz" pasiūlė parduoti Ukrainos dujų transportavimo sistemą

Dujotiekio statybą nuolat kritikuoja JAV, kurios yra suinteresuotos tiekti savo SGD Europos rinkai, taip pat Ukraina, kuri nenori prarasti pajamų iš Rusijos kuro tranzito.

Prieš "Nord Stream-2" taip pat pasisako keletas Vakarų šalių, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Šios valstybės mano, kad projektas yra politiškai motyvuotas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas yra grynai ekonominis, ir paragino jo nepolitizuoti.