Politologas: Baltijos šalys ir Ukraina varžosi, kas didžiausias rusofobas

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareiškimą galima įvertinti kaip raginimą Baltijos šalims rodyti neapykantą Rusijos Federacijai, mano politologas Aleksandras Perendžijevas
Sputnik

VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad Rusija dar kartą parodė, jog "jos niekas nesustabdys, jei kyla pavojus jos ekonominiams ar politiniams interesams".

Ekspertas: Lietuvos ideologija paremta antirusišku PR

Savo Facebook jis pridūrė, kad "reikia sustabdyti" Rusiją su "sąjungininkų" — Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos ir Čekijos — pagalba; šių valstybių ministrai kaip tik neseniai apsilankė Ukrainoje.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos ekonomikos Plechanovo vardo universiteto Politikos mokslų ir sociologijos katedros docentas, Rusijos viešosios organizacijos "Rusijos pareigūnai" ekspertų tarybos narys Aleksandras Perendžijevas sakė, kad Ukraina ir Baltijos šalys bando konkuruoti, kas labiau "užsikrėtęs rusofobija".

"Tai toks savotiškas bandymas paskelbti, kad Ukraina turi sąjungininkų, bei pabrėžti, kad tai tokie sąjungininkai, kurie gali užstoti Ukrainą. Bet kai vardijami tokie sąjungininkai kaip Baltijos šalys — akivaizdžiai negalingos nei ekonomikos, nei karo atžvilgiu... bet užtat jie taip pat užsikrėtę rusofobija. Susidaro įspūdis, kad Ukraina ir Baltijos šalys varžosi, kas labiau nekenčia Rusijos ir rusų. Atrodo, jog šis pasisakymas — iššūkis Baltijos šalims: "Parodykite, kad dar labiau nekenčiate Rusijos, o mes parodysime, jog nekenčiame dar labiau už jus". Manau, Klimkinas įtvirtino šias varžybas", — sakė politologas.

Sausio pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatus.
Šalies gyventojai pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

Dauguma žmonių kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvardijo Rusiją — taip mano 68 proc. respondentų. Beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus negu neigiamus. Išimtis Rusija — dvišalius santykius su ja neigiamai vertina 82 proc. respondentų, o teigiamai — tik 7 proc.