Rinkimai: eiti ar neiti

Pagrindinė šios savaitės tema Lietuvoje yra vietos tarybų ir miestų bei regionų merų rinkimai. Ir pagrindinė intriga yra rinkėjų aktyvumas, nuo kurio priklausys piliečių gyvenimas ketverius metus
Sputnik

Daugelis lietuvių dar neapsisprendė, ar jie apskritai balsuos. Paprastai tokių yra beveik pusė šalies gyventojų (rinkėjų aktyvumas svyruoja nuo 40 iki 60%). Kam parankus mažas rinkėjų aktyvumas, o kam — didelis?

— Laura, ką tu veiksi šį savaitgalį? Gal eikim į Kaziuko mugę?

— Be Kaziuko pavasario nebus! Mūsų šeimoje tai yra ritualas — pirmąjį kovo savaitgalį apsilankyti amatininkų prekyvietėse, nusipirkti spalvingą džiovintų gėlių verbą, medinį šaukštą ir paragauti cepelinų bei kibinų. Šiais metais užbaigsime "pavasario atidarymo" su šeima ritualą kelione į rinkimų apylinkę. Ar prisimeni, kad šį sekmadienį rinkimai?

— Ačiū, kad priminei! Tiesą sakant, aš jau seniai nusivyliau šiuo svarbiu demokratijos pasiekimu. Ir nematau skirtumo, kas stovės už valdžios vairo.

— Visiškai be reikalo. Turime eiti į rinkimus bent jau tam, kad mūsų balsais nepasinaudotų įvairūs populistai, kurie prieš rinkimus žadės pieno upes ir kisieliaus krantus. Būtent šiems "pažadukams" mažas rinkėjų aktyvumas yra naudingas. Geriau paaukok pusvalandį laiko ir balsuok "prieš visus" užuot bukai sėdėjęs prie televizoriaus sekmadienį, o po to ketverius burnosi, kai paslysi ant nenuvalyto šaligatvio ledo ar gausi sąskaitą už komunalines paslaugas. O dar geriau — atidžiai išnagrinėti visų kandidatų ir merų sąrašus. Gal, galų gale, prisiminsi kažką apie šiuos žmones, gera ar bloga. Taigi išreikšk savo valią. Galų gale, kartais net vienas balsas skaičiavime gali paveikti deputato mandato likimą. Ir yra realių pavyzdžių. Aš jų nepateiksiu, kad nereklamuočiau kai kurių politikų.

— Na, aš nežinau... Galbūt pirmą kartą per dešimt metų nuspręsiu eiti į rinkimų apylinkę. Tiesa, jei bus geras, saulėtas ir nevėjuotas oras. Aš tikrai nemėgstu pavasario drėgmės.

— Ingrida, gamtoje nebūna blogo oro. Bet koks oras yra malonė. O nuėjusi į rinkimus po skėčiu, grįši iš rinkimų apylinkės su pasididžiavimu. Juk tu esi Lietuvos pilietė ir turėtum tuo didžiuotis. O tavo balsas yra nedidelis indėlis į valstybės ateitį, o tai reiškia — į tavo vaikų ir anūkų ateitį.

— O, Laura, nereikia šių didingų žodžių ir šūkių. Aš jų soti iki kaklo! Ir jei bus absoliučiai neįmanoma gyventi Lietuvoje, pakuosiu lagaminą ir išsivešiu savo vaikus iš čia.