Grybauskaitė: NATO turi būti nuolatos pasirengęs atremti "grėsmę iš Rytų"

Dalyvaudama devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių, vadinamų Bukarešto devynetu, vadovų susitikime, Lietuvos prezidentė dar kartą priminė apie "intensyvią Rusijos militarizaciją"
Sputnik

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių (vadinamų Bukarešto devynetu) vadovų susitikime, kurio tikslas — tolesnis regiono saugumo, gynybos ir atgrasymo stiprinimas, praneša Prezidentūra.

Į susitikimą taip pat atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos Prezidentai.

"Geopolitinė realybė reikalauja tvirtos Aljanso vienybės ir geros parengties. Rusijos militarizacija prie mūsų sienų išlieka intensyvi. Todėl NATO privalo būti greitas, stiprus ir nuolatos pasirengęs atremti iš Rytų kylančią grėsmę", — plenarinėje sesijoje pabrėžė Lietuvos vadovė.

Lietuva paragino kuo greičiau organizuoti oro erdvės gynybos sistemą Baltijoje

Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad šiemet Londone rengiamame NATO viršūnių susitikime 9 regiono valstybės bendromis jėgomis sieks, kad Varšuvoje ir Briuselyje patvirtintos saugumo priemonės, kurios padidins Aljanso karinę parengtį, užtikrins spartų ir efektyvų pastiprinimą bei pagreitins karinį atsaką, būtų kaip galima sparčiau įgyvendintos.

"Tam reikalingi sprendimai dėl regioninės NATO oro gynybos Baltijos šalims, kliūčių kariniam mobilumui panaikinimas, pagreitintos Aljanso sprendimų priėmimo procedūros", — teigiama pranešime.

Grybauskaitė susitikime taip pat akcentavo atsako į kibernetines grėsmes stiprinimą.

"Kibernetinėje erdvėje visi esame glaudžiai susiję, kasmet 10 proc. padaugėja atakų prieš strateginius sektorius, todėl kibernetinės erdvės apsauga tampa tiek pat svarbi, kiek ir šalies sienų apsauga. Šioje srityje Lietuva demonstruoja lyderystę — ėmėsi iniciatyvos kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas ir Kaune kartu su JAV steigia regioninį kibernetinės gynybos centrą", — sakė Lietuvos prezidentė.

Susitikime Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos Prezidentai taip pat priėmė bendrą politinę deklaraciją. Joje pabrėžiama, kad NATO išgyvena sudėtingiausius "šios kartos" iššūkius, tiek konvencinius, tiek hibridinius, todėl 9 valstybės skatina greitesnę Aljanso adaptaciją, kartu stiprindamos jo atgrasymą ir gynybą.

Grybauskaitė siūlo prilyginti kibernetinį saugumą valstybės sienų apsaugai

Valstybių vadovai taip pat akcentuoja būtinybę išsaugoti "tvirtą transatlantinį ryšį ir didinti JAV karių buvimą rytiniame NATO flange".

"Deklaracijoje pabrėžiamas agresyvus Rusijos elgesys aneksuojant Krymą, keliamą įtampą Juodojoje ir Azovo jūrose, pažeidžiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Atsižvelgiant į tai, NATO atgrasymo ir gynybos laikysena privalo būti efektyvi ir iš esmės sustiprinta", — teigiama pranešime.

Košicėje taip pat paminėtas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 70-metis ir 15 metų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos bei 20 metų Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos narystės NATO jubiliejai.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę"

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau ne kartą pareiškė, kad Vilnius jaučia "grėsmę" dėl "pasikartojančių Rusijos pratybų pasienyje ir Baltijos jūroje, kibernetinių atakų ir Kaliningrado srities militarizacijos".

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų keliama isterija, kad padidintų karinio kontingento ir technikos skaičių šalia Rusijos sienų.