Akivaizdu, kad buvo apklausti tie, kurie vis dar gyvena ir dirba Lietuvoje. Tačiau pamiršta paklausti tų, kurie paliko šalį, ieškodami geresnio gyvenimo. Tas pats "Eurobarometras", remdamasis Lietuvos statistikos departamentu, teigia, kad darbo migrantų srautas iš Lietuvos taip pat yra vienas didžiausių ES.
— Mariau, su kokia nuotaika šventi 15-ąsias mūsų šalies įstojimo į ES metines? Iš tiesų, simboliška tai, kad šiais metais ši šventė sutaps su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais.
— Aldona, aš manau, kad esu daugiau euro-optimistas nei euro-pesimistas. Na, pradėkime nuo to, kad įmonė, kurioje dirbu daugiau nei dešimt metų, vykdo teritorijų planavimo darbus. Tam Europos Sąjunga mūsų šaliai skiria didžiules lėšas. Dėl to visada turime darbo. Laisvo judėjimo ir teisėto darbo visose ES šalyse galimybė taip pat svarbi mums visiems. Įstojus į Europos Sąjungą, mūsų vaikams buvo suteikta galimybė mokytis bet kuriame Europos universitete. Galėčiau išvardinti daug kitų ES narystės privalumų.
— Įdomiausia yra tai, kad po mūsų įstojimo į ES, vietoj to, kad džiaugtųsi ir dirbtų bendram labui, aktyviausi piliečiai pradėjo bėgti iš šalies. Bet, kaip žinai, ne iš gero gyvenimo tai vyksta... Ir darbo jėgos migracijos iš Lietuvos srautas nemažėja.
— Netrukus jie grįš. Juk dauguma mūsų piliečių yra įsikūrę ūkanotos Britanijos krantuose. Dabar JK išeis iš ES, o lietuviai turės ieškoti kitos gyvenamosios ir darbo vietos. Ir Lietuva pasitiks brangius sūnus ir dukras išskėstomis rankomis! Gana trintis po svetimus kampus. Grįžkit į Vilnių ir Kauną. Nors jie ir ne tokie turtingi kaip Londonas ar Mančesteris, bet savi.
— Tada pasakyk man, kaip paaiškinti fenomeną: jei euro-optimistų Lietuvoje yra daugiau nei 65%, o vidutiniškai ES — tik 42%?
— Viskas labai paprasta. Turtingoms šalims atsibodo maitinti vargšus giminaičius. Kodėl, tavo manymu, tie patys britai balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos? Jie tiesiog pavargo nuo nelygybės. Jie paaukojo daugiau į ES biudžetą , nei gavo naudos. O ekonomiškai silpnos šalys, tokios kaip Lietuva ir buvusios posovietinės valstybės, gavo daugiau lėšų iš ES struktūrinių fondų vystymuisi nei skyrė Briuseliui. Taigi, planuojant naują septynerių metų biudžetą Europos Komisijoje, toms pačioms Baltijos šalims buvo leista suprasti — pakanka sėdėti ant sprando, atėjo laikas užsidirbti pinigų. Ir toks požiūris į mus tęsis ir toliau. Taigi, buvo nuspręsta atidėti garsiojo geležinkelio "Rail Baltica" projekto finansavimą, o brėžinius padėti ant lentynos iki geresnių laikų. Taigi, per kelerius metus panaši apklausa apie optimistus Europos Sąjungoje greičiausiai neparodys tų pačių rezultatų... O rimti analitikai jau prognozuoja artėjantį ES imperijos žlugimą.