VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas paskelbė 67 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams nuosprendį "Sausio 13-osios byloje".
Didžioji dalis kaltinamųjų nuteisti už akių, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų. Tik du Rusijos piliečiai dalyvavo teisme — Rusijos kariuomenės rezervo pulkininkas Jurijus Melis, sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir buvęs karininkas Genadijus Ivanovas, gyvenantis Lietuvoje.
Posėdis prasidėjo 9 val. ryto. Rusijos ambasados darbuotojai ir Rusijos žiniasklaidos atstovai į teismo posėdį neįleisti, teigiant, kad salėje nėra vietų, tačiau diplomatinė atstovybė tai paneigė.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pavadino šį Lietuvos valdžios poelgį absurdišku išpuoliu ir priminė, kad tai visiškai prieštarauja visoms teisinėms normoms, kuriomis vadovaujamasi teismų praktikoje, kai dalyvauja užsienio piliečiai.
Buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui — 12 metų, buvusiam sovietų armijos Vilniaus įgulos vadovui Vladimirui Uschopčikui — 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Melis, kuris nuo 2014 metų buvo suimtas Lietuvoje, nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo, o Ivanovas — ketveriems metams. Kaip pažymėjo Ivanovo advokatė Julija Žukienė, jis gavo nedidelį terminą, nes "beveik niekur nedalyvavo, tiesiog stovėjo uniformuotas prie Spaudos rūmų".
Anot teismo, 1991 metų įvykiai buvo "Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą". Taip pat pažymima, kad sovietų karių veiksmai "atitinka tarptautinėje teisėje numatytus nusikaltimus žmonijai", o civilių nužudymas karinės operacijos metu buvo "ne atsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekliai, iš anksto suplanuota ir numatyta didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo dalis".
Buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas interviu "Sputnik Lietuva" pakomentavo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Jo nuomone, Lietuvos valdžios atstovams reikėjo teismo dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, kad po to panaudotų nuosprendį, reikalaudami kompensacijos iš Rusijos už Baltijos šalių "sovietinę okupaciją".
"Galutinis tikslas yra gauti apkaltinamąjį nuosprendį ir po to panaudoti jį, reikalaujant kompensacijos už Lietuvos, Latvijos ir Estijos "okupaciją"", — pažymėjo jis.
Golovatovas šį sprendimą pavadino Lietuvos užgaida, o patį procesą — šališku teismu, kurį Lietuvos valdžia surengė tik "sau". Jis pridūrė, kad ketina pateikti apeliacinį skundą.
Savo ruožtu Federacijos Tarybos Tarptautinio komiteto narys Olegas Morozovas pažymėjo, kad "Sausio 13-osios bylos" teismas parodė, jog Lietuvoje politika yra aukščiau įstatymų. Senatorius mano, kad niekas nesiruošė gilintis į detales ir iš tikrųjų svarstyti šiuos sudėtingus istorinius procesus.
Be to, Rusijos tardymo komitetas pradėjo procedūrinę patikrą, susijusią su Lietuvos teismo teisėjais, paskelbusiais "neteisingą nuosprendį" Dmitrijui Jazovui.
1991 metų sausio 13-osios įvykiai Vilniuje
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.
Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad teismo procesas dėl 1991 metų įvykių bylos pažeidžia tarptautinės teisės ir Lietuvos baudžiamojo įstatymo normas ir yra paremtas "blogiausiomis baudžiamojo teisingumo tradicijomis".