Tradicija žavėtis sakuromis, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių Japonijos švenčių, atsirado imperijos laikais. Didikai praleisdavo valandas po žydinčiais medžiais, mėgaudamiesi gaiviaisiais gėrimais, žaidimais ir poezija.
2 / 15
Per pastaruosius dešimtmečius grožėjimosi sakurų žiedais tradicija būdinga ne tik Japonijai, bet ir daugeliui kitų šalių. Nuotraukoje: mergina Nankino botanikos sode, Kinijoje.
© REUTERS / Stringer
3 / 15
Nuotraukoje: vyšnių žydėjimas prie Europos Parlamento pastato Strasbūre, Prancūzijoje
© AFP 2023 / Frederick Florin
4 / 15
Hanami ― labai trumpas malonumas. Ilgiausiai sakuros žydėjimas gali trukti apie dvi savaites.
© REUTERS / Stringer
5 / 15
Nuotraukoje: Singapūro gamtos parko lankytojai mėgaujasi vyšnių žiedais.
© REUTERS / Loriene Perera
6 / 15
Japonijoje sakuros žydėjimo laiku parkus, aikštes, alėjas, budistų ir šintoistų šventyklų teritorijas aplanko daugelis žmonių.
© AFP 2023 / Nicolas Asfouri
7 / 15
Vakarinis sakuros apžiūrėjimas yra neįtikėtinai populiarus. Dideliuose parkuose po 18 val. medžiai apšviesti, o pasivaikščiojimas tokioje atmosferoje yra neįprastai romantiškas.
© REUTERS / Stringer
9 / 15
Oficialia žydėjimo pradžia laikoma pirmųjų gėlių Yasukuni budistų šventykloje, Tokijuje, atsiradimas kovo 20-25 dieną. Tuo tarpu šalies pietuose medžiai gali pražysti vasarį.
© REUTERS / Ding Bangxue
10 / 15
Nuotraukoje: žmonės fotografuojasi Vienoje, Austrijoje.
© AFP 2023 / Joe Klamar
12 / 15
Gegužės pradžioje visų sakurų žydėjimu gali pasimėgauti Hokaido salos gyventojai. Nuotraukoje: pora šalia vyšnių žiedų Vienoje, Austrijoje.
© AFP 2023 / Joe Klamar
13 / 15
Nuotraukoje: bitė renka nektarą iš vyšnių žiedų Vienos miesto parke.
© AFP 2023 / Joe Klamar
15 / 15
Mergina fotografuoja žydinčią sakurą Vienoje, Austrijoje.
© AFP 2023 / Joe Klamar