Tapo šviesiau, šilčiau? Gali būti ir politinių motyvų. Mes pagal Maskvos laiką negyvensim!
Taip kažkada pareiškė Laima Andrikienė. Tada ponia Andrikienė buvo Europos reikalų ministrė. Iki tol ponia Andrikienė buvo profesorės Kazimieros Prunskienės mokinė, jos padėjėja, globotinė. Vėliau ponia Andrikienė ėmė aktyviai priešintis Kazimieros Prunskienės vyriausybei ir aršiai ją kaltinti dėl profesorės menamų ryšių su KGB. Toks buvo laikas. Kaltink kitą, kad pats atrodytum patriotiškesnis.
Po šio patriotinio žygio Laima Andrikienė tapo Lietuvos Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio favorite. Ir, žinoma, jai buvo dosniai atlyginta — valstybiniais postais, reikšmingomis pozicijomis konservatorių partijoje.
Lietuva jau 20 metų gyvena pagal Briuselio laiką. Arba pagal "Andrikienės laiką". Taip vadinančių šį laiką yra iki šiol.
Tada buvo manyta, kad iš patalų kelsimės kaip europiečiai ir gyvensim kaip europiečiai.
Priminsiu, kad nuo 1991 metų visoje Lietuvoje buvo įvestas 2-osios juostos laikas, kuris skyrėsi nuo Grinvičo laiko lygiai dviem valandomis.
1998 m. kovo pabaigoje Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Lietuvoje buvo įvestas pirmos juostos laikas. Andrikienė savo sprendimą grindė faktais, kad pagal tokį laiką (Grinvičo laikas plius viena valanda) gyvena daugelis didžiųjų Vakarų ir Vidurio Europos šalių. Ministrė aiškino, kad laiko kaita padėtų Lietuvai tapti Europos dalimi.
Būtent nuo tada valstybinių įstaigų darbuotojai pirmadieniais-ketvirtadieniais pradėjo dirbti ne nuo 9 val. iki 18 val., o viena valanda paankstino ir darbo pradžią, ir pabaigą. Pasikeitė ir pietų laikas: poilsiui skirtas laikas prasidėjo ne nuo 13 valandos, o vidudienį.
Tuomet "Andrikienės laiku" pasipiktinę piliečiai aiškino, kad greitai pasibaigiantis šviesus dienos laikotarpis, kai pradeda temti jau apie 15 valandą, sukelia daug sveikatos problemų. Žmonės skundėsi, kad dėl per anksti juos apgaubiančios tamsos jie tapo dirglesni, paaštrėjo diskomforto pojūtis ir net padidėjo baimės jausmas. Žmones gąsdino ne papildomos išlaidos už suvartotą elektros energiją, bet augantis nusikalstamumas.
Teigta, kad Andrikienės dėka Lietuvos nenatūralus perkėlimas iš antrosios laiko juostos į pirmąją įnešė chaosą bei sujaukė žmonių paros ritmą. Tačiau nepaisant tokių nepatogumų, Laima Andrikienė įėjo į Lietuvos istoriją kaip "Andrikienės laiko" autorė.
Europos reikalų ministerijos jau seniai nebėra. O Laima Andrikienė net kelias kadencijas buvo Europos Parlamento narė. Iki šiol darbuojasi ten. Vardan tos Lietuvos. Ir vėl siekia būti išrinkta.
Laiko nesustabdysi. Laikas pats sustato viską į savo vietas. Nuo laiko nepasislėpsi. Kaip sakoma, viskam savas laikas. Ar šis laikas atėjo Europos laiko įvedėjai Laimai Andrikienei, greitai atsakys rinkėjai.
Tačiau ką atsakys savo rinkėjams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatė į Europos Parlamentą Laima Andrikienė? Ar nurodys savo bendradarbiavimą su KGB? Juk ponia Andrikienė taip uoliai tuo kaltino ir pjudė pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerę Kazimierą Prunskienę.
Vėl gyvename Vasaros laiku. Paprastai, pasukus laikrodžio rodykles, pirmosiomis Vasaros laiko dienomis būna keblumų. Tačiau ir jie baigsis. Tikėtina, 2021 metais.
Praėjusį antradienį vykusiame balsavime Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui nuo 2021 m. Europos Sąjungos šalyse dukart per metus nebesukioti laiko. "Už" balsavo 410 europarlamentarų, prieš — 192, 51 susilaikė.
Jei europiniu mastu kelią besiskinanti iniciatyva sulauks galutinio pritarimo, nuo 2021 m. vasaros ir žiemos laiko visoje ES bus atsisakyta, o šalys pačios rinksis, kokiu laiku visą laiką gyvens nuo tada — dabartiniu vasaros ar dabartiniu žiemos.
Ši žinia poniai Laimai Andrikienei nėra džiugi. Kas dabar ją prisimins kaip Europos laiko įvedimo aktyvistę? Prisimins tik kaip aktyvią Kazimieros Prunskienės vyriausybės griovėją. Nors, ne. Kazimierą Prunskienę Lietuvos žmonės prisimins, Laimos Andrikienės — ne. Ir laikas čia niekuo dėtas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija