Skvernelis neatmeta galimybės dėl Lietuvos banko kreiptis į prokuratūrą

Skvernelis taip pat pažymėjo, kad jei parlamentinė komisija, tirianti krizės priežastis, išsiaiškins, jog šalies gyventojams buvo padaryta žala, bus taikomos priemonės tai žalai išieškoti
Sputnik

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Po to, kai Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas išreiškė susirūpinimą Lietuvos banko nenoru bendradarbiauti tiriant 2008 metų finansinės krizės priežastis, savo poziciją išreiškė premjeras Saulius Skvernelis.

"Kelia nerimą, kad valstybinės institucijos, kurios turi atstovauti visuomenę, jų požiūris į parlamentinės kontrolės procesą, nebendradarbiavimas, galimai labai svarbios informacijos nepateikimas ar slėpimas, kurios pagrindu, mūsų gyventojai turėjo paskolas ir galėjo patirti didžiulius nuostolius. Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, nežinau kodėl tokius sprendimus priėmė", — žurnalistams sakė Skvernelis.

Premjeras pridūrė, kad rytoj šis klausimas bus pristatytas Ministrų kabinetui, kuris spręs, kokių teisinių veiksmų gali imtis. Skvernelis papildomai svarstys galimybę kreiptis ir į patį Lietuvos banką.

"Galbūt ir į Generalinę prokuratūrą, įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo įsijungti į viešojo intereso gynimą", — sakė premjeras.

Skvernelis taip pat pažymėjo, kad jei parlamentinė komisija, tirianti krizės priežastis, išsiaiškins, jog gyventojams buvo padaryta žala (permokant palūkanas), bus taikomos atitinkamos priemonės tai žalai išieškoti.

Šiandien Parlamentinio tyrimo grupei 2008 metų finansų krizės pasekmėms išsiaiškinti vadovaujantis Jakeliūnas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos bankas vengia atsakyti į tyrimų grupės pateiktus klausimus.

Jis teigė, kad 2018 metais kovo 29 dieną Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Lietuvos banką, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus. Tačiau tada bankas pasiūlė inicijuoti diskusiją, ko siekiama šiuo tyrimu, ir nukreipė į 2010 metų Lietuvos banko pateiktus atsakymus į tuo metu vykdytą tyrimą.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas taip pat minėjo, kad kriziniu laikotarpiu dėl neteisingai nustatyto VILIBOR indekso, šalies gyventojai už būsto paskolas galėjo permokėti iki 10 tūkst. eurų. Tuo metu Lietuvos banko pateiktose išvadose buvo teigiama, kad palūkanos buvo keliamos teisėtai.