Lietuvos prezidentė balandžio 4-ąją kviečia apsilankyti Prezidentūroje

Prezidento institucijos šimto metų jubiliejaus proga rūmuose vyks atvirų durų diena
Sputnik

Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos šimto metų jubiliejaus proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia visus ketvirtadienį, balandžio 4 dieną, apsilankyti Prezidento rūmų atvirų durų dienoje ir pažinti Prezidento institucijos, o kartu ir visos nepriklausomos valstybės istoriją.

"Šį ketvirtadienį Prezidentūra atsiveria visiems. Visi norintys — užeikite, apsilankykite", — pasakė Grybauskaitė vaizdo įraše, kurį paskelbė savo Facebook paskyroje.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. 1919 metų balandžio 4 dieną Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir pirmuoju Lietuvos prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Taip prasidėjo Prezidento institucijos istorija, kuri tęsiasi jau šimtmetį.

Apsilankyti Prezidento rūmuose bus galima ketvirtadienį, balandžio 4 dieną, nuo 15:00 iki 20:00, paskutiniai svečiai įleidžiami 19:30 valandą. Įėjimas nuo S. Daukanto aikštės pusės, išankstinė registracija nereikalinga.

Ekskursijų metu svečiai susipažins su Prezidento institucijos istorija, Prezidento funkcijomis bei darbo erdve, galės aplankyti ir kitas įdomias rūmų vietas, kurių lankytojai paprastai nemato.

Minint Prezidento institucijos šimtmetį, Valstybės pažinimo centras atidarys naują parodą, skirtą supažindinti su aukščiausiais valstybių apdovanojimais, įteiktais Lietuvos vadovams. Pasakojimas apie apdovanojimus papildys nuolatinę ekspoziciją, kurioje galima susipažinti su visais nepriklausomos Lietuvos vadovais ir jų pomėgiais, sužinoti Prezidento rūmų istoriją.

Prezidento rūmų pastato istorija

Prezidento rūmų pastate nuo XVI amžiaus buvo Vilniaus vyskupų rezidencija. XVIII šimtmetyje, kai Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, rūmai paversti Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Čia yra lankęsis Rusijos caras Aleksandras Pirmasis, Prancūzijos karalius Liudvikas Aštuonioliktasis, imperatorius Napoleonas Bonapartas, Lenkijos maršalas ir valstybės veikėjas Juzefas Pilsudskis.

Žiniasklaida sudarė knygų, kurias Grybauskaitė "bijo skaityti naktį", sąrašą

1997 metais pastatas buvo restauruotas. Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, remtasi dviem pagrindinėmis interjero koncepcijomis. Patalpose, kuriose buvo išlikęs dekoras arba informacija apie jo pobūdį (pavyzdžiui, polichromija), nuspręsta atkurti istorinį interjerą. Pirmojo aukšto patalpose dekoro neišliko, todėl čia numatyti šiuolaikiniai baldai bei įranga, kurią parenkant ir projektuojant stengtasi išlaikyti būdingas vėlyvajam klasicizmui medžiagas (pavyzdžiui, raudonmedis) ir išryškinti pastato paskirtį. Atkuriant svarbiausių reprezentacinių salių interjerą, remtasi istorine medžiaga, menotyriniais bei kitais tyrimais. Rūmų antrojo aukšto vakarinės dalies interjerai buvo suprojektuoti iš naujo, kadangi anksčiau perstatant buvo visiškai sunaikinti. Yra išlikusi istorinė medžiaga apie šiuose rūmuose XIX amžiuje stovėjusius baldus. Taigi šiandieną rūmus puošia vėlyvojo klasicizmo baldai bei jų kopijos, pagamintos Lietuvos ir Sankt Peterburgo baldininkų.

Prezidento rūmuose dirba Prezidentas ir jo kanceliarija, priiminėjami kitų šalių vadovai.

Virš rūmų plevėsuojanti Lietuvos prezidento vėliava nuleidžiama, kai prezidentas išvyksta iš šalies. Priešais rūmus kabo trys valstybinės trispalvės, iš kurių dvi gali būti pakeičiamos atvykusių svečių valstybinėmis vėliavomis.

Kiekvieną sekmadienį 12:00 vyksta iškilminga vėliavų pakeitimo ceremonija. Joje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Kariai, dėvintys atkurtą XIV amžiaus Algirdo epochos valdovų rūmų sargybinių uniformą, neša žinią apie tai, kad nūdienos Lietuvos kariuomenė yra garbingos savo šalies istorijos sargai, tūkstantmetės šalies istorijos dalis.