"Rail Baltica" užtikrins NATO kariuomenės mobilumą regione, teigia Masiulis

Ministro teigimu, Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą
Sputnik

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. "Rail Baltica" yra strateginis projektas Lietuvos nacionaliniam saugumui, pažymėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kalbėdamas šiandien vykstančiame "Rail Baltica Global Forum".

"Projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, tačiau tai yra vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą bei kariuomenės mobilumą regione", — sako Masiulis.

Ministro teigimu, Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą. Kauno geležinkelio mazgui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant kariuomenės mobilumą, karinių krovinių judėjimą į Lietuvos geografinį centrą, teigė Masiulis.

Pasak ministro, Kauno–Lietuvos–Latvijos sienos ruožo specialusis planas yra patvirtintas, žemės paėmimo procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 metais pradėti geležinkelio statybos darbus.

Ispanijos įmonė už beveik 7 mln. eurų suprojektuos antrą "Rail Baltica" liniją

Šiandien vykstančiame "Rail Baltica Global Forum" buvo pasirašyta ruožo Kaunas–Ramygala projektavimo sutartis. Planuojama, kad projektuojamame 78 km ruože bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 eko tuneliai. Taip pat šiame ruože planuojama sukonstruoti 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.

Pranešama, kad šių metų pabaigoje geležinkelio vėžė nuo Lenkijos–Lietuvos sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį.

Pasak ministro, Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų.

Anksčiau Latvijos-Estijos bendros įmonės "RB Rail" valdybos narys Kaspars Rokens pareiškė, kad geležinkelis "Rail Baltica" statomas ne kariniams uždaviniams įgyvendinti, o infrastruktūrai gerinti.

"Tai nėra karinis projektas. Yra tam tikras karinis elementas, tačiau tai yra infrastruktūra. Jei ji yra, tai bus transportavimai. Ir tai yra mūsų prioritetas — krovinių ir keleivių vežimas", — kalbėjo Rokens.

Ekspertas: net Baltijos šalys suvokia projekto "Rail Baltica" beprasmiškumą

Tuo pačiu metu vasario pabaigoje Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaits pareiškė, kad traukiniai nebus paleisti 2026 metais, kaip buvo numatyta iš pradžių, nes darbai neprasidės laiku.

Projektas "Rail Baltica"

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.

Kai kurie ekspertai mano, kad Europa tiesia geležinkelį kariniais tikslais, kad palengvintų NATO karinių pajėgų perkėlimą į Baltijos šalis. Raketų ir artilerijos mokslų akademijos (RARAN) korespondentas, karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas interviu "Sputnik Lietuva" pažymėjo, kad Vakarai kuria savo karinę infrastruktūrą Baltijos šalyse, ir nėra jokių abejonių, kad "Rail Baltica" kuriama Aljanso poreikiams.