VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Lietuvos Seimas pareiškė, jog respublikos valdžia turėtų reikalauti, kad sovietmečio "nusikaltimai" būtų pripažinti "genocidu" ES lygmenyje. Partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) nariai teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) "sukūrė precedentą ir pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui".
Kalbama apie bylą "Drėlingas prieš Lietuvą", kurioje Strasbūro teismas priėmė sprendimą, kad procesinių pažeidimų buvusio KGB pareigūno Stanislavo Drėlingo, kuris Lietuvoje buvo nuteistas už dalyvavimą "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais, atžvilgiu nebuvo.
Konservatoriai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį su prašymu atlikti tinkamą įvertinimą ES lygmeniu.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo istorijos mokslų kandidatas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regiono ir politikos studijų katedros dėstytojas Vadimas Truchačevas, genocidas — tai žmonių naikinimas pagal etninį principą, tačiau Lietuvos žmonių atžvilgiu to niekada nebuvo.
"(Lietuvos valdžia — Sputnik) laukė to momento, kai santykiai tarp Rusijos ir ES pablogės tiek, kad bus galima bet kokią nesąmonę, bet kokį absurdą pateikti europiečiams kaip gryną pinigą... Tarybų valdžia, jei ką ir represavo Baltijos šalyse, tai darė tai akivaizdžiai remdamiesi ne tautybe: represavo skirtingų tautybių, skirtingų socialinių grupių žmones. Niekur nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad vyko etninių lietuvių naikinimas, ar valstiečių kaip klasės naikinimas, ar inteligentijos kaip klasės naikinimas — tai niekai. Jei Europoje liko šiek tiek sveiko proto, tada tai, žinoma, neras paramos ES. Bent iki šiol odioziškiausios Baltijos šalių iniciatyvos ten nebuvo palaikomos", — pasakė ekspertas.
Drėlingo byla
2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius ("Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus), dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.
Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.
Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
Pernai, spalio mėnesį, Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.