Tačiau paprastus gyventojus stebina tik tai, kad taip vėlai atskleista paslaptis. Galų gale, piktnaudžiavimas negalėjo atsirasti per dvejus metus, tai yra daugelio metų valstybės politikos rezultatas, kai švietimas finansuojamas likutiniu principu.
— Aušra, ko tokia nusiminusi? Kas atsitiko?
— Pas mus darbe, mokykloje, auditoriai atskleidė rimtus finansinės veiklos pažeidimus ir dabar visas kolektyvas apstulbęs! Direktorius ir vadovybė, geriausiu atveju, bus atleisti iš darbo ir, blogiausiu atveju, — patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir ši situacija yra ne tik mūsų mokykloje, bet ir kitose švietimo įstaigose. Auditoriai siautėja ir kiekvieną dieną atskleidžia naujus "kūmystės" ir favoritizmo faktus. Kai kuriems, ypač artimiems direktoriui ir vadovybei, buvo mokami papildomi pinigai už darbą, kurio jie neatliko, arba už tai, ką jie turėjo atlikti pagal darbo sutartį.
— Nejau ši žinia tau naujiena? Tiesą sakant, Lietuvoje jau seniai įsišaknijusi "kūmystės" praktika, ir apie tai atvirai kalbama. Giminaičiai, net ir tie, kurie neturi specializuoto išsilavinimo, įdarbinami be gėdos ir sąžinės graužaties. Ir dažnai įdarbinamos net "mirusios sielos". Ir visa tai vyksta atvirai.
— Net pati prezidentė pasipiktino dėl padėties Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje! Ji griežtai barė vyriausybę ir reikalavo nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus!
— Dešimt metų prezidentė nieko nematė, o dabar pastebėjo? O kaipgi jos pačios ypač artimo rato atstovų įdarbinimas į "šiltas vieteles"? Kas išskiria ir globoja valstybės lygmeniu įmones, kurios yra "artimos sostui"? O ir toje pačioje švietimo sistemoje dėl neaiškių priežasčių niekas nematė sukčiavimo, kai valstybės lėšomis buvo išlaikomi privatūs Austėjos Landsbergienės vaikų darželiai. Pasirodo, vieniems privaloma griežtai laikytis įstatymų, o kiti gali daryti viską? Vieniems — valstybės darbo užmokestis, kurį gavęs vos galą suduri su galu, o kitiems — milijonai iš valstybės biudžeto.
— Na, tu neapibendrink pavienių atvejų ir nesakyk, kad tai yra sistema. Profesoriaus Landsbergio šeima tarnaudama Lietuvai nusipelno ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos. Jei ne profesoriaus herojiškumas, mes vis dar mokytume savo vaikus "sovietiniais metodais".
— Beje, ne blogiausiais. Kalbama, kad šiandien Didžioji Britanija atkuria savo švietimo sistemą pagal TSRS modelį.
— Tu nelygink Britanijos ir Lietuvos finansinių galimybių ir mokytojų atlyginimų Londone ir Vilniuje.
— O kodėl gi ne? Žmonės visur vienodi, tik jų požiūris į valstybės biudžetą su bendrais pinigais skirtingas...