Žinia, kad Kersti Kaljulaid nori susitikti su Vladimiru Putinu, akimirksniu apskriejo ne tik Baltijos jūros pakrantę, bet ir visą pasaulį. Argi juokai, trapi estė eina tiesiai į rusų lokio nasrus! Toks pasiaukojimas! Ir visa tai — kad išgelbėtų savo tautą.
Gražuolė ir pabaisa
Ar prisimenate pasaką apie drakoną, kuriam kiekvienais metais aukodavo gražiausią merginą, kad išgelbėtų karalystę nuo trigalvio rūstybės? Ir čia ji, Kersti Kaljulaid, savo noru palieka žmones ir eina pasitikti mirties.
Panašios asociacijos kilo po pirmojo pranešimo apie artėjantį Estijos prezidentės vizitą į Maskvą. Tiesa, iš karto nebuvo aišku, ar tai bus valstybinis vizitas, su apsilankymu Kremliuje, ar tai bus tik turistinė kelionė apžiūrėti Auksinio žiedo istorinius paminklus.
Vėliau Rusijos prezidento spaudos sekretorius patvirtino, kad ruošiamasi Vladimiro Putino ir Kersti Kaljulaid susitikimui, kuris įvyks balandžio 18 dieną. Jo metu bus aptarti ne tik dvišaliai, bet ir tarptautiniai santykiai.
"Pažvelkime, Estijos diplomatai ir politikai daug kalba apie Rusiją pasaulyje, bet neaišku, kodėl jie nekalba su pačia Rusija. Žinant, kad turime taip mažai sąlyčio taškų, labai svarbu, kad šis susitikimas įvyktų", — sakė Kaljulaid Estijos televizijos eteryje.
Sėsti už derybų stalo su Vladimiru Putinu šiandien išdrįsta tik patyrę ES ir NATO politikai. Tokie kaip Donaldas Trampas, Angela Merkel arba Emanuelis Makronas. O šiuo atveju, šalies, kurioje yra apie milijoną gyventojų, kaip viename Maskvos mikrorajone, prezidentė, matyt, labai griežtai, žiūrėdama tiesiai į akis, pasiryžusi paklausti Putino: "Kodėl jūs barbariškai sudeginote 70 tonų Estijos šprotų?
Stebi iš šalies
Kersti Kaljulaid kolegos iš Rygos ir Vilniaus kol kas nesureagavo į pranešimą dėl Estijos prezidentės vizito į Maskvą. Tačiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis netiesiogiai palaikė drąsią estę.
"Nežinau argumentų ir motyvų, manau, kad šalies vadovė mato, kad tai yra būtina Estijos valstybės ir Estijos žmonių interesams apsaugoti ir ginti. Jei sprendimas jos susijęs su šiais tikslais (...), aš tai vertinu kaip tos valstybės interesų, žmonių interesų atstovavimą", — "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė premjeras.
Kartu jis pareiškė, kad yra pasiruošęs pats vykti į Maskvą, jei Lietuvos žmonėms kiltų pavojus dėl Rusijos veiksmų.
"Bet jei tokios realios situacijos, grėsmės mūsų šalies gyventojams kiltų, būtų galima viską svarstyti, siekiant padaryti taip, kad būtumėme apginti mes, kaip valstybė, mūsų šalies gyventojų interesai. Bet šiandien tokio poreikio, kalbant apie situaciją Lietuvoje, nematau", — teigė Saulius Skvernelis.
"O mes eisime į šiaurę"
Pasak Lietuvos ministro pirmininko, "Rusijos grėsmė" nėra tokia pavojinga, kaip apie tai kiekviename žingsnyje trimituoja atsakingi už Lietuvos užsienio politiką Dalia Grybauskaitė ir Linas Linkevičius.
Eiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Linkevičius isteriškai ragino Aljansą imtis ryžtingų veiksmų Juodojoje jūroje, kad apgintų Ukrainą ir Gruziją. Pasirodo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras atvirai kursto karines provokacijas, kurios gali pražūtingai baigtis NATO jūrų laivybai, kuri dabar yra Juodojoje jūroje?
Drąsi Estijos prezidentė yra pasirengusi derybų su Rusijos lyderiu metu rimtai ir konstruktyviai aptarti dvišalius ir tarptautinius santykius. O Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas primena filmuko "Mauglis" personažą, kuris iš pasalų šnabžda smaugliui: "Jie tave pavadino geltona žemės kirmėle".
"Rusijos žemėlapis" ir Ukrainos pamoka
Po mėnesio Lietuvoje — prezidento rinkimai (pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną). Be abejo, bus lošiama "Rusijos korta". Pagrindinė Skvernelio konkurentė konservatorė Ingrida Šimonytė jau kategoriškai pareiškė, kad toliau tęs Grybauskaitės-Linkevičiaus provokacinę ir konfliktinę nuostatą Rytų atžvilgiu.
Kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis nėra toks kategoriškas. Jis yra pasirengęs pakartoti Kaljulaid žygdarbį, tačiau tam tikromis sąlygomis. Skvernelio komanda atidžiai išnagrinėjo Ukrainos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Į antrąjį turą tikrai galėjo patekti... prorusiškas kandidatas Jurijus Boiko, surinkęs beveik 12 procentų balsų.
Likus keletui dienų iki rinkimų Boiko atvirai išvyko į Rusiją, kur aptarė Ukrainos ir Rusijos santykius su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu prieš televizijos kameras. O jei kitas "prorusiškas kandidatas", Aleksandras Vikulis, atsisakytų savo ambicijų ir pasitrauktų iš rinkimų "Boiko naudai", pastarasis tikrai pranoktų Petro Porošenko ir paliktų dabartinį Ukrainos valstybės vadovą už borto. O ten, žiūrėk, ir iki santykių tarp Maskvos ir Kijevo normalizavimo būtų arti. Tačiau, matyt, tai neparanku "Ukrainos draugams", tarp kurių Lietuva yra pirmoji (Lino Linkevičiaus ir Dalios Grybauskaitės, kuri netrukus paliks prezidento rūmus Daukanto aikštėje, asmenyje).
Pirmadienį, balandžio 8 dieną, pirmieji televizijos debatai vyks tarp trijų pagrindinių prezidento kandidatų Lietuvoje: Gitano Nausėdos, Saulius Skvernelio ir Ingridos Šimonytės. Ar kas nors iš jų yra pasirengęs pakartoti Jurijaus Boiko ir trapios Kersti Kaljulaid žygdarbį? Klausimas lieka atviras...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.