VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius atsisakė atstatyti sudaužytą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą.
Šiandien ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.
"Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema", — rašo sostinės meras savo puslapyje Facebook.
Jis taip pat pažymėjo, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad ir atkūrimo svarstyti neplanuoja.
"Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja — tai turi daryti jos pastatymo iniaciatoriai", — pridūrė Šimašius.
Reaguodami į tai, Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir "valstietis" Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus merą ragindami jį atstatyti sudaužytą lentą.
"Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, kad tokia pozicija gali pateisinti vandalizmo aktus ir paskatinti panašius veiksmus ateityje. Todėl raginame merą atstatyti sunaikintą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos arba tai savo jėgomis padarys visuomeninės organizacijos", — teigia Kasčiūnas.
Ažubalis sako, kad lenta Noreikai privalės būti atstatyta.
"Neatmestina, kad tokias barbariškas akcijas paskatino ir aukštų Lietuvos pareigūnų, tokių kaip Linas Linkevičius, Lietuvoje ir toli už jos ribų viešai reikštas nepasitenkinimas šia lenta. O kai valstybės institucijų (Teismų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) vertinimu pradeda abejoti Vyriausybės nariai — rezultatus matome."
"Mero pasisakymas atskleidžia visiškai formalistinį ir nevalstybinį požiūrį. Atminimo lenta jam atrodo tik viešosios išlaidos, kaip koks šviesoforas ar autobusų stotelė. Tačiau paminklai ir atminimo lentos yra tautos pagarbos žmogaus aukai išraiška. Dabar tai nesuprantama. Priešingai, duodamas kelias tolesniam vandalizmui. Vilniaus mieste vidury dienos sudaužyta lenta ir savivaldybės vadovas sutinka, kad to pasekmės liktų visam laikui. Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka. Ar pradėsime savo nuožiūra lupti gatvių pavadinimų lenteles ir griauti paminklus, o meras leis tam vykti, ieškodamas kam permesti atsakomybę ir išlaidas? Neturėtume nusileisti iki tokio teisinio nihilizmo. Atminimo lenta privalo būti atstatyta vien iš pagarbos teisės viršenybei Lietuvoje", — įsitikinęs prof. Gumuliauskas.
Jonas Noreika
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.
Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".
Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus Noreikai kolaboravus su naciais.