VILNIUS, balandžio 9 — Spiutnik. Kandidatai į prezidento postą ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė dalyvavo pirmuosiuose debatuose.
Tiesioginę debatų transliaciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykdė portalas LRT.lt.
Kandidatai atsakė į klausimus, ar norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kaip būtų sprendžiami korupcijos atvejai teismuose, koks būtų veiksmų planas Astravo AE atžvilgiu, be to, aptarė advokato Stanislovo Tomo veiksmus, kuris sudaužė Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai) skirtą atminimo lentą.
Lietuvos ir Rusijos santykiai
Atsakydama į klausimą, ar būsimasis Lietuvos prezidentas turi susitikti su Rusijos lyderiu, kaip tai ketina padaryti Estijos vadovė Kersti Kaljulaid, ji pareiškė, kad nesusitiktų su Putinu.
"Tikrai nelabai matyčiau, apie ką dabar galėtume kalbėtis", – akcentavo Šimonytė.
Premjeras pirmininkas, atvirščiai, palaikė Kaljulaid, pažymėdamas, kad Estijos prezidentė siekia apginti Estijos interesus. Jis neatmetė galimybės, kad esant reikalui, pasielgtų taip pat kaip Estijos vadovė. Pasak Skvernelio, nepaisant Baltijos valstybių pozicijos "agresyvių" Rusijos veiksmų Ukrainoje ir kitose valstybėse, nacionalinis interesas yra aukščiau visko.
Nausėda, savo ruožtu, pažymėjo, kad Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo nuosekli, tačiau reikia paremti ekonominius bei kultūrinius ryšius, o ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar "didžiausias prioritetas".
Korupcija teisės sistemoje
Skvernelis aiškino, kad teisės sistemoje yra ir sisteminių bėdų. Pasak jo, keli klausimai, susiję su teisėjų paskyrimu, tikrai turėtų būti išspręsti.
"Nėra aiškios karjeros galimybės, teisėjai dažnai priversti laviruoti priimant sprendimus, kad galėtų tikėtis geresnės karjeros", – teigė kandidatas.
Nausėda minėjo, kad korupcijos suvokimo indeksas nuo 2015 metų kaip buvo 59 balai iš 100, taip ir liko.
"Mano manymu, mes turime pakankamai uždarą teismų sistemą, kurioje, deja, visuomenė turi ribotas kontrolės galimybes", – minėjo jis.
Šimonytė pareiškė, kad teismų sistema yra labai plati ir pasmerkti ją visą dėl vieno tokio įvykio nederėtų. "Teismų sistemoje yra aibė puikiai ir sąžiningai dirbančių žmonių", – teigė ji.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės
Skvernelis pažymėjo, kad esminis dalykas – kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą. Jis pasisako už tai.
Nausėda taip pat pasisakė už Lietuvos pilietybės išsaugojimą. "Jūs visi esate mūsų šeima ir iš jūsų pasų neatimsime", – teigė kandidatas.
Jis taip pat nuogąstavo, kad informacinė kampanija pradedama tik likus kelioms savaitėms iki referendumo ir produktyviai pasiruošti jam nepavyks.
Šimonytė kalbėjo, kad abejonių dėl dvigubos pilietybės formuluotės yra. Ji sakė, kad balsuos už pilietybės išsaugojimą.
Situacija aplink Astravo AE
Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad Astravo AE statybą reikia sustabdyti. Vienintelis kelias tai pasiekti, pasak premjero, yra tai, kas buvo įrašyta jo laiške Baltarusijai – atominę elektrinę paversti dujine elektrine.
Jis pripažino, kad stabdyti elektrinę šansų yra labai nedaug. Ir jeigu to padaryti nepavyks, Lietuva imsis kitų žingsnių – užtikrins priežiūros sistemą ir buvimą elektrinėje techniškai, kad jie galėtų matyti ir reaguoti į galimus branduolinius incidentus. Tačiau, pažymėjo premjeras, esant tokiems santykiams, kokie yra dabar, tai užtikrinti bus sudėtinga.
Nausėda sakė, kad Skvernelio planas jo neįtikina, nes tai panašiau į improvizaciją. Jis pažymėjo, kad Astravo AE reikėtų vertinti kaip didžiulę, potencialią grėsmę, pabrėždamas, kad taip elektrinę matyti turi Lietuvos kaimynai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Šimonytė akcentavo, Astravas yra geopolitinis projektas, su ekonomika neturintis nieko bendra.
Santykiai su Ukraina
Kandidatų į prezidentus paklausus, ar Lietuva keistų santykių su Ukraina kryptį, jei šios šalies prezidento rinkimuose pergalę prieš Petro Porošenka išplėštų Volodymyras Zelenskis. Kandidatai tvirtino, kad didelių pokyčių nesiektų.
Nausėda net tvirtino, kad Lietuva negali vertinti konkrečios šalies rinkimų rezultatų eigos. Svarbiausia, anot jo, kad rinkimai vyktų demokratiškai.
Generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymas
Šimonytė pažymėjo, jog jai labai gaila, kad iki šios dienos vandalizmo akto buvo diskutuota, ar reikia lentą nuplėšti, dabar – ar atstatyti .
Nausėda neslėpė, kad jį nustebino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reakcija į generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymą, tai yra mero pareiškimai, jog savivaldybė nesvarsto galimybės atkurti atminimo lentą.
"Pamatęs Vilniaus miesto mero reakciją net nežinau, kaip į ją reaguoti – ar tai yra kvietimas, žalia šviesa elgtis panašiai ir su kitais atminimo ženklais?", – paklausė Nausėda.
Skvernelis tvirtino, kad atminimo lentos sudaužymas yra "vandalizmo aktas" ir teisėsaugos institucijos turėtų tokius veiksmus įvertinti.
"Tada gali pradėti kitus paminklus daužyti, jei mes leisime tokiems vandalams toliau taip elgtis. Tikrai sulauksim momento, kai kiekvienas spręsime, kuris paminklas mums patinka ar nepatinka", – teigė kandidatas į prezidentus.
Lietuvoje gerbiamas Jonas Noreika, nors jis buvo nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų bendruomenės naikinimo procese Lietuvoje. 1941 metais Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys, tapo Šiaulių apskrities vadovu. Jis įsakė, kad visi regiono žydai būtų patalpinti į getą ir jų turtas būtų atimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Prezidento rinkimai Lietuvoje
Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. yriausioji rinkimų komisija įregistravo devinius kandidatus.
Kovo mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, populiariausi kandidatai yra Nausėda ir Šimonytė. Ekonomistas gavo 23,5 procento paramą, Šimonytė — 22 proc. Trečiojoje vietoje yra Skvernelis, kurį yra pasirengę paremti 18,4 procento rinkėjų. Visi kiti kandidatai žymiai atsilieka.