Norint suprasti, kad JAV kovos prieš "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą priežastis negali būti bandymas pakeisti Rusijos dujotiekio dujas "Amerikos SGD" tiekimu, nereikia daug pastangų. Tereikia prisiminti dabartinių JAV dujų teisės aktų ypatumus, kaip atrodo SGD gamyba šios valstybės teritorijoje, ir palyginti ją su dujų kiekiais, kuriuos valstybės koncernas "Gazprom" kasmet tiekia Europos Sąjungos užsakovams.
Investuokite į NATO
Žinoma, aplink "Nord Stream-2" politinės aistros verda ne juokais, tačiau yra labai paprastas klausimas: ar šis "jūros vamzdis" gali būti ginčo, kuriame jau keletą metų diskutuoja Donaldas Trampas, Angela Merkel ir Vladimiras Putinas, objektas?
Jei šis dujotiekis veiks 100 proc. projektinio pajėgumo ir 55 mlrd. kubinių metrų dujų bus tiekiama Europos rinkai kasmet, tai sudarys apie 14 mlrd. JAV dolerių sumą (remiantis vidutine 2018 metų kaina 258 doleriais už tūkstantį kubinių metrų). Tai didelė suma, bet ne Amerikos, Vokietijos ar Rusijos BVP atžvilgiu.
Donaldas Trampas gali piktintis, kiek nori, kad "Vokietija moka pinigus šaliai, nuo kurios agresyvių ketinimų tenka saugoti ir ginti pačią Vokietiją", tačiau netgi jis žino, kad Vokietija nemoka nė cento: Rusijos dujos apmokamos ne iš Vokietijos valstybės biudžeto, su "Gazprom" atsiskaito privačios Vokietijos energetikos bendrovės. Be to, dalis dujų, kurios bus transportuojamos dujotiekiu "Nord Stream-2", iš esmės bus "Wintershall" nuosavybė, kuri Rusijoje, Urengojaus naftos ir dujų baseine, pati išgauna dujas.
Gal Donaldas Trampas, dešimtis metų užsiėmęs verslu, nesupranta, kas yra privati įmonė ir kuo ji skiriasi nuo valstybinės? Jis puikiai supranta viską, todėl jo teiginiai, kad "Vokietija neteisingai išleidžia pinigus", tėra informacinis karas, bandymas nukreipti klausytojų dėmesį nuo kažko, ką jis nesėkmingai bando paslėpti.
Mūsų portalas išsamiai pasakojo, kurios Europos bendrovės investuoja į "Nord Stream-2" statybą ir kad šiam projektui iš ES valstybių narių biudžeto nebuvo išleista nė vieno euro cento, jau nekalbant apie šios ekonominės asociacijos pinigus. Tai reiškia, kad disertacija "Vokietija neturėtų mokėti Rusijai už dujas dėl to, kad Vokietija negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų NATO" taip pat yra ne kas kita kaip tik bandymas paslėpti tikrąsias JAV pasipriešinimo projektui "Nord Stream-2" priežastis.
Šuns vizginama uodega
Norint suprasti, kas čia vyksta, būtina prisiminti gerai žinomus faktus, apie kuriuos jie nenori garsiai kalbėti. Tačiau prieš tai leiskite jums priminti, kas yra nuostabus energijos šaltinis, kurį vadiname gamtinėmis dujomis. Jis visada yra mišinys, "įvairių kokteilių" mišinys, sumaišytas skirtingomis proporcijomis priklausomai nuo konkretaus telkinio.
Svarbiausias energijos komponentas yra metanas. Jo degimas duoda didžiausią šilumą, o jo kiekis gamtinėse dujose yra apie 90 proc. Šiuolaikinės dujų perdirbimo įmonės gali atskirti gamtines dujas, išgauti kitas frakcijas: etaną, propaną, butaną ir pan. Šios dujos yra chemijos pramonės žaliavos, būtent iš jų gaminamas polietilenas, polipropilenas, jos yra tirpiklių, dažų ir lakų gamybos pagrindas.
Dabar prisiminkime, koks žodis automatiškai iškyla atmintyje, kai prašoma papasakoti apie pirmaujančios ES šalies pramonę — apie Vokietijos pramonę. Taip, tiesa, žodis "automobilis". "Mercedes", "BMW", "Opel", "Volkswagen", "Audi", "Porsche" yra žymiausi Vokietijos automobilių gamintojai, taip pat yra "Alpina", "Bitter", "Gumpert", "Izdera" sunkvežimiai. Kaip kuriami šie inžinerijos meno kūriniai?
Jiems reikia plieno, tai yra, jie reikalauja metalurgijos pramonės — didžiausio elektros energijos vartotojo, to paties metano. Gražiai blizgantys dažai, lakuotas paviršius, salonuose — daugybė plastikinių dalių... Visiškai teisingai — gamtinės dujos yra būtinos ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip žaliava automobilių gamybai. Kuo pigesnės gamtinės dujos, tuo mažesnės galutinio produkto kainos.
Apie 60 proc. Vokietijos automobilių pramonės produktų tiekiama į JAV, o tai jau yra visiškai kitokios sumos. Mes kalbame apie metinę apimtį, kuri sudaro apie 350 mlrd. Tai dešimt kartų daugiau už Vokietijos vartotojų sumokėtą sumą už Rusijos dujas, čia santykis yra nuo 1 iki 25: "Nord Stream-2" dujų kaina sudarys apie keturis procentus nuo automobilių eksporto iš Europos į JAV apimties.
Tik šie keturi procentai yra labai svarbūs — be jų neįmanoma gauti likusių 96 proc. Šie keturi procentai yra gyvybiškai svarbūs. Apie tai kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel 2019 metų vasario 15 dieną Miuncheno saugumo konferencijoje, primindama auditorijai, kad net šaltojo karo metu dujos iš TSRS buvo tiekiamos minutės ir kubinių metrų tikslumu.
Mūsų pristatymų patikimumas yra svarbiausias sąveikos su Europos įmonėmis, įskaitant ir Vokietiją, elementas, nes metalurgijos gamykloms reikia nuolat tiekti elektros energiją, daugelis chemijos gamyklų turi nuolatinį gamybos ciklą. Rusijos dujų tiekimo patikimumas užtikrina Vokietijos automobilių pramonės patikimumą — tai aksioma, kurios negalima pamiršti.
Make America great again?
Viskas, ties tuo baigiame nagrinėti chemijos-technikos ypatumus, prisiminkime Trampo rinkimų kampanijos šūkį "Padarysime Ameriką vėl didingą" ir pripažinkime: Donaldas Trampas stengiasi realizuoti šį šūkį. JAV prezidentas, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, 2018 metų spalio 1 dieną sakė: "Mes įvesime muitus ES tiekiamiems automobiliams, jei dvišalės prekybos derybos nebus sėkmingos".
Tačiau tikrieji veiksmai prasidėjo daug anksčiau, nei buvo ištarti šie žodžiai: "Birželio mėnesį JAV prekybos departamentas prezidento nurodymu paskelbė, kad bus pradėtas tyrimas, skirtas nustatyti, ar kitų šalių automobilių ir jų dalių tiekimas kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui. Trampo administracija svarsto galimybę įvesti 25 proc. muitą automobiliams, importuojamiems JAV iš Europos". Kas toliau?
"2019 metų vasario 17 dieną JAV prekybos departamentas išsiuntė Donaldo Trampo pranešimą apie galimybę įvesti importo muitus automobiliams ir atsarginėms dalims. Tai yra svarbus oficialus žingsnis JAV prezidento sprendimui įgyvendinti. Dabar jis per 90 dienų turi pateikti savo poziciją, nes klausimas yra labai jautrus, o administracija nenori atskleisti kortų".
Neanalizuosime, kaip sprendimas įvesti muitus paveiks padėtį JAV. Šiuo atveju svarbiau suprasti, kad ES apskritai ir visų pirma Vokietijai 25 proc. muitas automobiliams iš tikrųjų reiškia "išėjimą" iš Amerikos rinkos. Akimirksniu prarasti 350 mlrd. apimties eksportą — tai ekonominis kolapsas. Tačiau būtinas gamtinių dujų kiekio trūkumas Europos pramonei duos lygiai tokį pat rezultatą: tiekimo nutraukimo terminų ir apimčių nesilaikymas lems nuobaudas.
Ar Trampas kovoja su garsiąja "ES priklausomybe nuo Rusijos dujų", ragindamas nutraukti tranzitą per Ukrainos teritoriją? Ne, nieko panašaus — JAV pakanka to, kad jos visiškai kontroliuoja dabartines Kijevo valdžios institucijas, kurios, užjūrio šalies nurodymu, nutrauks tranzitą nekeldamos jokių klausimų ir net nemėgindamos galvoti apie tai, kas nutiks pačios Ukrainos ekonomikai. Tačiau garsusis "Naftogaz" negali sustabdyti "Nord Stream-2" — būtent dėl šios priežasties kyla tokia isterija aplink "jūros vamzdį", jis nekontroliuojamas JAV. Amerikai svarbi dujų srautų į Europą kontrolė — tai leis jai gauti naudos derybose su ES.
Gali būti, kad jūsų dėmesiui pristatyta analizė, brangūs skaitytojai, nėra tiksli. Tačiau šiuo požiūriu situacija aplink "Nord Stream-2" atrodo daug logiškesnė. Nėra pasakų apie "Amerikos SGD", kurios neegzistuoja gamtoje ir kurios, kaip manoma, gali išstumti Rusijos dujotiekio dujas iš Europos rinkos. Jokių nesąmonių apie tai, kad Vokietija "neteisingai investuoja savo pinigus", nevykdydama savo finansinių įsipareigojimų NATO, arba visiškai fantastinis "susirūpinimas Ukrainos interesais". Viskas yra daug paprasčiau ir brutaliau.
JAV nori kontroliuoti gamtinių dujų tiekimą ES kaip grėsmę Europos (Vokietijos) automobilių pramonės interesams ir ES ekonominei gerovei. Už visų šių žodžių nėrinių yra noras užtikrinti dominavimą ES atžvilgiu, partnerės ir varžovės vienu metu atžvilgiu. Tačiau visa ši demagogija pirmaujančių ES šalių lyderiams visiškai suprantama. Būtent tam buvo skirta Merkel kalba vasario mėnesį, ir dėl šios priežasties Prancūzija padėjo Vokietijai parengti kompromisinę ES dujų direktyvos versiją.
Lygiai taip pat, kaip JAV siekia kontroliuoti Europos ekonomiką, pirmaujančios ES šalys siekia užkirsti kelią šiai kontrolei bet kokiomis aplinkybėmis. Ir šioje kovoje su tokiomis akcijomis tiesioginis pasaulio lyderių dalyvavimas yra visiškai logiškas ― kalbama ne apie dujotiekį, o apie jėgų paskirstymą ekonominėje konkurencijoje tarp JAV ir ES.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.