VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vyriausybė pritarė siūlomui reglamentuoti kvotų nustatymą Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių, praneša Vidaus reikalų ministerija.
"Siekiant sureguliuoti užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, srautą, reikalinga ne tik kasmet tvirtinti trūkstamų profesijų sąrašą, bet įvertinti ir tikrąjį šalies darbo rinkos poreikį, kurį būtų galima kompensuoti darbuotojais iš trečiųjų šalių", – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Pagal įstatymo projektą kasmet kvotą nustatytų Užimtumo tarnyba, kuri tvirtina profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Pirmoji kvota užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, planuojama, būtų nustatyta nuo 2021 metų.
"Numatoma, kad išnaudojus kvotą darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą, t. y. gavus leidimą dirbti Lietuvoje ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams. Pažymėtina, kad kvota nebus taikoma aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams", - rašoma pranešime.
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakomentavo įstatymo projektą, pažymėdamas, kad šie pakeitimai padės subalansuoti šalies migracijos politiką.
"Turime turėti subalansuotus sprendimus ir įstatymas leis tą padaryti skatinant, kad mūsų darbo rinkoje nebūtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. <…> Jeigu mes negalime savais užpildyti, tai turime labai aiškius kriterijus, kokie gali atvykti", - teigė premjeras.
Taip pat įstatymo projekte siūloma sudaryti palankias sąlygas ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas. Į šį sarašą pateko Australija, Japonija, JAV, Kanada, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija.
Minėtų šalių piliečiams siūloma išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat leisti atvykti su šeima.
Kaip rodo statistika, 2017-aisiais į Lietuvos įmones pagal trūkstamas profesijas iš trečiųjų šalių atvyko 40 tūkst piliečių, praėjusiais metais jų buvo 52 tūkst.
Tuo metu leidimų dirbti išduota kelis kartus mažiau – vos 4 tūkst. 2018 metais. Tai rodo, kad daugiau kaip 70–80 proc. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių sudaro užsieniečiai, kuriems nereikia leidimo dirbti.