Balsuoti užsienyje užsiregistravo beveik 30 tūkstančių lietuvių

Daugiausia užsienio lietuvių balsuos Jungtinėje Karalystėje, Airijoje bei Norvegijoje
Sputnik

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Balandžio 12 dienos duomenimis, balsuoti užsienyje užsiregistravo 29 796 rinkėjai, praneša Užsenio reikalų ministerija.

Tai 55 proc. daugiau užsiregistravusių rinkėjų nei 2016 metų Seimo rinkimuose (19 207 rinkėjai).

Atstovybėje Jungtinėje Karalystėje užsiregistravo 9597, Airijoje — 2385, Norvegijoje — 1813, Ispanijoje (Madride ir Valensijoje) — 862 rinkėjai. Atstovybėse JAV (Vašingtone, Čikagoje, Niujorke ir Los Andžele) bendrai užsiregistravo 4 322  rinkėjai.

Atstovybėje Japonijoje balsuoti registruojasi Lietuvos piliečiai, gyvenantys Australijoje (428), Naujoje Zelandijoje (75), Singapūre (44). Aktyviai balsuoti registruojasi ir Vokietijos (1905), Belgijos (1210), Danijos (1176), Švedijos (1019) lietuviai.

Užsienio reikalų ministerija nuo vasario 15 dienos, kai prasidėjo elektroninė rinkėjų registracija, vykdo komunikacijos kampaniją, skirtą užsienio lietuviams.

"Siekiame paskatinti piliečius registruotis ir dalyvauti rinkimuose, o taip pat informuoti apie gegužės 12 dieną vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, jo svarbą, pakviesti aktyviai dalyvauti jame išsakant savo poziciją", — sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kaip praneša URM, nuo kampanijos pradžios informacija jau pasiekė daugiau nei 920 tūkst. Lietuvos piliečių.

Kampanija vykdoma per Užsienio reikalų ministerijos socialinius tinklus Facebook ir LinkedIn, rinkėjus registruotis skatina ir Lietuvos atstovybės užsienyje.

Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, mažai tikėtina, kad gegužę vyksiančiu referendumu būtų pakeista pilietybės išsaugojimą emigrantams ribojanti Konstitucijos nuostata — už dvigubą pilietybę balsuotų mažiau nei pusė apklaustųjų.
Reaguodamas į tai, URM vadovas pareiškė, kad referendumui nepavykus, lietuviams bus siūloma balsuoti dar kartą, nes "kito kelio nėra".
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias "euroatlantinės integracijos kriterijus". Konkrečios šalys bus nustatytos įstatymu.

Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nesuteikiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.