Japonijos kampelis Vilniuje: sostinėje pražydo Sakurų alėja

1 / 13

Dauguma šių medžių auga Č. Sugiharos alėjoje. Nuotraukoje: memorialas Japonijos diplomatui.

2 / 13

Sugihara buvo Japonijos imperijos vicekonsulas Lietuvos Respublikoje prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią.

3 / 13

Antrojo pasaulinio karo metais Sugihara padėjo keliems tūkstančiams žydų pabėgti iš fašistų okupuotos Lietuvos.

4 / 13

1940 metų vasarą Sugihara dirbo 18-20 valandų per dieną, kad parengtų maksimalų vizų skaičių žmonėms, kuriems kelias per Sovietų Sąjungos sieną ir toliau į Rytus tapo vieninteliu išsigelbėjimu.

5 / 13

Daugumą žmonių, kuriems diplomatas išdavė dokumentus, japonai išsiuntė į Šanchajų, kur jie saugiai išgyveno karą. Kai kurie nuvyko į kitas Ramiojo vandenyno regiono šalis arba liko Japonijoje.

6 / 13

Išvykęs iš Lietuvos, Sugihara dirbo konsulu Prahoje, po to Kionigsberge ir vėliau Rumunijoje. 1945 metais jis ir jo šeima pateko į TSRS ir tik 1947 metais grįžo į Japoniją.

7 / 13

1985 metais, prieš pat mirtį, Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

8 / 13

Sugihara yra vienas garsiausių japonų pasaulyje ir yra gerbiamas kaip vietinis garbingas šventasis Japonijos stačiatikių bažnyčioje.

9 / 13

Nuotraukoje: "Akmuo taikai" — paminklinis akmuo Hirosimos aukoms atminti.

10 / 13

Sakurų alėja atsirado prie Neries upės buvusio Lietuvos sostinės mero Artūro Zuoko laikais.

11 / 13

Tačiau vyšnių žiedai Vilniuje žydi ne tik Sugiharos sode.

12 / 13

Šie medžiai pasodinti šalia Prezidento rūmų, prie Vilniaus Gaono muziejaus, Sapiegos ligoninės parke, Sugiharos gatvėje, Vingio parke ir kitose vietose.

13 / 13

Nuotraukoje: keturkojis Sakurų alėjos "lankytojas".