Teisingumo ministerija nori išsiaiškinti, kaip keisti Konstituciją dėl Pakso

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekdamas daugiau aiškumo dėl tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo Pakso byloje
Sputnik

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Teisingumo ministerija prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, kaip įgyvendinti tarptautinių institucijų rekomendacijas pagal "Pakso bylą", praneša spaudos tarnyba.

"Siekiame galutinai išsiaiškinti, kokia apimtimi turėtų būti keičiama Lietuvos Konstitucija, kad valstybė galėtų įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak ministro, tai padės parengti būtinas Konstitucijos pataisas ir apsispręsti dėl jų turinio — t. y. dėl apkaltos būdu iš pareigų pašalinto asmens teisių būti renkamam Seimo nariu, Prezidentu, tapti Vyriausybės vadovu arba nariu, užimti kitas pareigas.

"Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl uždelsto EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo taiko sustiprintą priežiūrą ir pastaruoju metu aktyviai stebi, kokių imtasi veiksmų. Kiekvieną mėnesį prašoma pateikti informaciją, ką Lietuvą nuveikė šioje byloje", — teigė ministras.

Teisingumo ministras prašo KT išaiškinti, ar, įgyvendinant JT Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų pažeidimo, Lietuvai kyla pareiga pašalinti šio pakto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų neatitikimą.

Paksas pavadino Lietuvą naujo realaus tarptautinio konflikto mediatore

2004 metais Seimas paskelbė apkaltą Paksui. Maža to, Konstitucinis Teismas iki gyvos galvos uždraudė Paksui kandidatuoti į politiko arba kitas priesaikos reikalaujančias pareigas.

2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas EŽTT nusprendė, kad draudimas balotiruotis rinkimuose yra neproporcingas. 2014 metais JT Žmogaus teisių komitetas priėmė išvadą, kad Lietuva, visam gyvenimui suvaržiusi pareiškėjo teisę dalyvauti prezidento rinkimuose, pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

Po dvejų metų KT nutarime konstatavo, kad vienintelis būdas pašalinti nuostatų nesuderinamumą — priimti Konstitucijos pataisas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad Lietuva turėtų atsižvelgti ir į JT Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas.

2015 metais Seime buvo užregistruotos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekta įtvirtinti "siauresnį" pataisų variantą, suteikiantį galimybę apkaltos tvarka pašalintam asmeniui būti renkamam tik Seimo nariu.

2018 metų pabaigoje Seime vėl trūko balsų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui Paksui atverti kelią į rinkimus įgyvendinti. Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po vienerių metų.