Šis "noras vadovauti" galiausiai ir suskaldė "Baltijos vienybę". Kyla grėsmė, kad tarp šalių atsivers bedugnė.
Griežtas buvęs Lietuvos komjaunimo lyderis, o dabar užsienio reikalų ministerijos vadovas labai pasipiktinęs. Kaip išdrįso, matyt, nuo Lino Linkevičiaus priklausomos demokratiškos valstybės prezidentė taip akiplėšiškai spjauti į veidą visai ES ir NATO? Ir, pirmiausia, savo artimiausiai kaimynei Baltijos regione ― Lietuvai. Juk net Baltieji rūmai neatskiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Ovaliame kambaryje jas priima visas kartu, kaip išmaldos prašytojas.
"Paprastai mes viską koordinuojame ir veikiame vieningai, tai visada yra efektyviau, nes visada bus bandymų suskaidyti mus ir pakenkti Europos ar Baltijos šalių vienybei", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Linkevičiaus pasipiktinimą.
Nejaugi Kersti Kaljulaid to nesupranta? Manau, kad puikiai supranta. Tačiau, ko gero, estams atsibodo Lietuvos arogancija ir nuolatinis troškimas lyderiauti Baltijos regione. Kur tai matyta, kad paprastas ministras, kad ir užsienio reikalų, nurodinėtų kitos nepriklausomos valstybės prezidentui, ką ir kaip daryti? Jis taip pat reikalavo išsamios ataskaitos apie tai, ką gi nusikalstamo Kersti Kaljulaid aptarė su Vladimiru Putinu.
Storžieviškumas ir politinės kultūros stoka — štai, kaip tai vadinama.
Pažymėtina, kad tokie užsienio šalių ministro komentarai Estijos prezidentės adresu buvo išsakyti po tiesioginio Linkevičiaus vadovo, Lietuvos ministro pirmininko Saulius Skvernelio pasisakymo. Besilaikydamas visų politinės etikos normų Skvernelis sakė: "... Nacionaliniai interesai yra svarbiausi. Jei toks poreikis egzistuoja, mes, galimai, kažko nežinome apie Estiją. Gerbiu šios valstybės poziciją ir drąsą kalbėti su agresyviu priešininku, kuris neišvengiamai yra kaimyninėje valstybėje". Lietuvos ministras pirmininkas pridūrė, kad prireikus jis būtų padaręs tą patį. Blaivus ir subalansuotas politiko, o ne isteriko įvertinimas.
Kaip žinoma, Kersti Kaljulaid taip pat pakvietė Vladimirą Putiną apsilankyti Estijoje. Na, tai jau netelpa į jokius rėmus! Tik įsivaizduokite — "teroristinės valstybės" vadovas, pasak Lietuvos Prezidentės Dalia Grybauskaitės, įžengs į laisvę mylinčios Baltijos žemę.
Visa Europa nekantriai laukia, kad po Krymo aneksijos agresorius puls Suvalkų koridoriaus zoną, o čia ― staiga atsidurs pačiame Talino centre. Be jokio šūvio. Kaip ir Kryme. Ir "pirmosios nukentėjusios nuo agresoriaus" laurai atiteks ne Lietuvai, o Estijai. Tokios kiaulystės Vilnius iš kaimynų nesitikėjo. "Baltijos kelio" vienybė ant katastrofos slenksčio! Matyt, atėjo laikas pasakyti, kad estai mums ne broliai.
Lėtapėdžiai estai
Apie estų lėtumą priimant sprendimus ir vertinant teiginius liaudyje sklando daug anekdotų. Tačiau pažvelgus į "Eurostato" ataskaitas susidaro priešingas vaizdas. Lėčiau važiuodamas toliau nukeliausi.
Šiandien iš trijų Baltijos šalių Estija pirmauja pagal gyvenimo lygį. Nepaisant to, kad estai nestatė jokių SGD terminalų ir naudojasi pigiomis Rusijos dujomis. Nekūrė jokių aferų su atominių elektrinių statyba, kitaip nei Lietuvoje. Po atsiskyrimo nuo TSRS valstybės turtas buvo privatizuotas gana skaidriai, o ne taip, kaip Mažeikių naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje ― su milžiniškais nuostoliais biudžetui. Estai vykdė ekonomines reformas vedini tikslo pagerinti visų šalies gyventojų, o ne mažos politinio elito grupės gyvenimo lygį. Tai lėmė beveik visus ekonominio ir socialinio sektoriaus rodiklius.
Taip, Estija yra NATO ir Europos Sąjungos narė. 2 proc. BVP skiria gynybai, vykdo bendrą užsienio politiką su Briuseliu. Bet ši šalis parodė, kol kas vos pastebimą, kryptį "Rusijos link". Tiesa, didžiosios Europos valstybės nenutraukė dialogo su Maskva net didžiausios konfrontacijos laikotarpiu — po Krymo prisijungimo prie Rusijos. Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų pirmaujančių Europos šalių vadovai nuolat susitikinėjo su Rusijos užsienio reikalų ministru ir prezidentu. Ieškojo būdų išeiti iš aklavietės.
O išdidi Lietuva (prezidento ir užsienio reikalų ministerijos vadovo asmenyje) iki šiol dieną ir naktį svaidosi žaibais į Kremliaus pusę. Beatodairiškai šią politiką rems tik viena iš devynių kandidatų į Lietuvos prezidentus — Ingrida Šimonytė. Daugelis ją vadina tikslia Dalios Grybauskaitės kopija. Taigi, jei Šimonytė bus išrinkta naująja Lietuvos prezidente, Lietuvos užsienio politikos kryptis tęsis.
Lietuva elgiasi kaip kaimynių prižiūrėtoja, teigdama, kad Estija turėtų būti atsargi dialoge su Maskva, mano Francas Klincevičius, Gynybos ir saugumo komiteto narys. Laukiame Estijos užsienio reikalų ministerijos ir prezidentės Kersti Kaljulaid pareiškimų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.