VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Vokietijos ambasadorė Vašingtone Emily Haber 2019 metų kovo mėnesį išsiuntė laiškus keliems JAV Kongreso nariams, ragindama negrasinti sankcijomis Rusijos bendrovėms "Novatek" ir "Gazprom", įgyvendinančioms projektus Vokietijoje, rašo leidinys Bild.
"Mums kelia nerimą, kad Kongresas dabar planuoja taikyti naujas sankcijas Rusijai energetikos sektoriuje. Šios sankcijos gali turėti įtakos Europos energetiniam saugumui", — leidinys cituoja ambasadorės žodžius. Pasak jos, Vokietijai ir Europai reikia tiek SGD terminalų, tiek dujotiekio iš Rusijos.
"Mūsų šalys turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kai kalbama apie sankcijas, kurios gali būti taikomos Rusijai", — rašo ambasadorė.
Ambasadorė pabrėžė, kad sankcijos bendrovei "Novatek", dalyvaujančiai statybose, "gali turėti neigiamos įtakos SGD importui Vokietijoje".
Be to, ambasadorė pakomentavo galimus JAV apribojimus projektui "Nord Stream-2".
"JAV ne kartą pabrėžė, kad reikia bendros Europos pozicijos. Dabar ji pasiekta. Ateityje "Nord Stream-2" visiškai atitiks naujus ES teisės aktus", — rašoma leidinio svetainėje.
Emily Haber pažymėjo, kad bet kokie papildomi veiksmai, kurių ėmėsi JAV prieš projektą, "prieštarautų ir pakenktų Europos susitarimui, pasiektam šiuo sudėtingu energetinio saugumo politikos klausimu".
Leidinys paprašė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerija pakomentuotų šią situaciją, ir buvo atsakyta, kad Vokietijos vyriausybė palaiko "nuolatinius ir glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant sankcijų klausimą". Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Europos valdžios institucijų pozicija dėl sankcijų po Krymo prisijungimo prie Rusijos teritorijos visada sutapo su JAV. "Mes stengiamės, kad galimos JAV priemonės ir toliau sutaptų su ES nuomone, kad sankcijos galėtų turėti norimą poveikį", — paaiškino ministerijos atstovai.
Bendra "Novatek" ir Belgijos dujų perdavimo operatoriaus "Fluxys" įmonė planuoja statyti SGD terminalą Rostoko uoste. Numatomas terminalo pajėgumas yra apie 300 tūkst. tonų SGD per metus. Jis skirtas laivams su SGD priimti, įskaitant "Novateko" produkciją Vysocko gamykloje, ir vėlesnį produktų, esančių cisternose, pardavimą į rinką. Taip pat bus galimybė bunkeriuoti laivus ir perkrauti SGD į bunkerines baržas.
"Nord Stream-2"
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, statybą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Planuojama, kad naujasis dujotiekis bus baigtas 2019 metais.
Jis eis per teritorines arba išskirtines ekonomines zonas, esančias palei Baltijos jūros krantus — Rusiją, Suomiją, Švediją, Daniją ir Vokietiją.
Projektą įgyvendina bendrovė "Nord Stream 2 AG", kurios vienintelis akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti 50% "Nord Stream-2" statybos išlaidų, t. y. 950 milijonų eurų. "Gazprom" suteiks 50% (4,75 mlrd. eurų).
Be to, projekto dalyviai planuoja 70 proc. investicijų padengti pritraukdami projektų finansavimą. Bendra projekto vertė yra 9,5 mlrd. eurų.
Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą bei JAV, kurios ketina parduoti suskystintas gamtines dujas ES, aktyviai priešinasi projektui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą pabrėžė, kad Berlynas "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, tačiau tuo pačiu metu jo įgyvendinimą sieja su Rusijos dujų tranzito per Ukrainą išsaugojimu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas anksčiau sakė, kad tai yra komercinis projektas, ir nė viena šalis nelaimės, jei Vokietijos ar kitos Europos bendrovės atsisakys dalyvauti projekte.
Rusija taip pat ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis ir konkurencingas ir nenumato nutraukti Rusijos dujų tranzito per Ukrainą į ES.