VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus ištyrė Lietuvos gyventojų nuomonę šalies energetikos klausimu.
KTU mokslo grupės "Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis" iniciatyva dar praėjusių metų rudenį buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1029 respondentai Lietuvos.
Tyrimo metu respondentų buvo teirautasi, kurie iš energijos šaltinių turėtų būti pagrindiniai energijai Lietuvoje išgauti.
Pasirodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pirmenybę teiktų atsinaujinantiems energijos gavybos šaltiniams. Energijos gavybai iš vėjo ir saulės pritarė atitinkamai 60,52 ir 59 proc. apklausos dalyvių.
Branduolinės energijos šaltinį kaip vieną prioritetinių įvardijo tik 6,44 proc. apklaustųjų.
Mažiausiai gyventojų paramos sulauktų energijos gavybos būdas iš skalūnų dujų ir anglies — tam atitinkamai pritaria tik 5,5 proc. ir 4 proc. respondentų.
Tačiau pagal Energetikos ministerijos ir Statistikos departamento duomenis, atsinaujinantys energijos šaltiniai bendrame Lietuvos energijos balanse 2017 metais sudarė tik 25,8 proc. visos gautos energijos, elektros sektoriuje — tik 18,25 proc. šildymo ir aušinimo sektoriuje — 46,5 proc; transporto sektoriuje — 3,69 proc.
Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentės Aistės Balžekienės, iš jų didžioji dalis (80,6 proc) tenka kietajam biokurui, ir tik 7,5 proc. bei 0,4 proc. iš viso atsinaujinančių šaltinių balanso tenka atitinkamai vėjo energijai ir saulės energijai.
Tuo pačių metu, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų — 59,2 proc. — nemano, kad pačiai Lietuvai reikėtų turėti savo atominę elektrinę. Atominei elektrinei Lietuvoje nepritaria 27,7 proc. gyventojų.
Tik ketvirtadalis (25 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų laikosi neutralios pozicijos atominės elektrinės atžvilgiu. Tvirtą pritarimą, kad Lietuvai vis dėlto reikėtų turėti savo atominę elektrinę, apklausoje išreiškė tik 3,4 proc. gyventojų.
Astravo klausimas
Tyrimas taip pat parodė, kad 65,5 proc. šalies gyventojų mano, kad Baltarusijos Astravo elektrinė kelia grėsmę Lietuvai. Kad grėsmės nėra, mano tik 12,3 proc. gyventojų.
Astravo AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui". Lietuva net priėmė įstatymą, draudžiantį eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.
Baltarusija ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad Baltarusijos kaimyninėms šalims nėra rizikos. Lietuvos išpuolius Minskas laiko politizuotais.