Pirmajame rinkimų ture bus nuspręsta daug. Jeigu kandidatas iš pagrindinės politinės jėgos valdančiosios koalicijos — Saulius Skvernelis — pateks į antrąjį turą, tuomet valdančiajai koalicijai atsivers "antras kvėpavimas". O jeigu premjeras pasitrauks iš prezidento lenktynių, tai reikš vyriausybės ir visos Seimo daugumos darbo pabaigą. Vadinasi, bus veltui praėję dveji su puse metų valdžioje.
"Jeigu iš tikrųjų konservatoriai turės savo prezidentą, o tai yra arba Šimonytė, arba Nausėda, o mūsų įsitikinimu, tai yra tas pats, tai yra du konservatorių kandidatai, ir mes (LVŽS — Sputnik), pavyzdžiui, Europos Parlamento rinkimuose, kaip partija, nelaimime, gali būti, ir aš tą pasiūlysiu — pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai", — cituoja Lietuvos žiniasklaida rimtą LVŽS vadovo Ramūno Karbauskio pareiškimą.
Kas tai — isterija ar paskutinis priešrinkiminis argumentas?
Paskutinis ir ryžtingas mūšis
Šis pareiškimas nelabai panašus į isteriją. Per dvejus su puse metų valdžioje "valstiečiai" įrodė, kad gali dirbti vaisingai. Ekonomikos rodikliai stabiliai auga, o tai reiškia, kad valdančiosios daugumos vyriausybė yra teisingame kelyje. Ir jei dar būtų paramos iš prezidentės pusės, tada šie rodikliai būtų dar didesni. Tačiau be agresyvios kritikos ir nuolatinio "pagalių kaišiojimo į ratus" iš dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausybė ir valdančioji Seimo dauguma nieko nematė.
Iki Seimo kadencijos pabaigos dar pusantrų metų. O jei Prezidentūroje apsigyvens "Grybauskaitės klonas" Ingridos Šimonytės asmenyje, tada valstiečiai yra pasirengę sudėti ginklus, jeigu žmonės nenori jų matyti prie valdžios vairo.
"Tai kam žaisti tą žaidimą? Kam pusantrų metų eiti prieš tautos valią, jei ji bus pareikšta rinkimuose? Pusantrų metų dirbti tokiomis sąlygomis, kaip dirbome dabar, kai yra visiška konfrontacija, yra trukdymas dirbti, priiminėti sprendimus, kai blokuojamos reformos — kam šitai tęsti?" — svarstė Karbauskis.
Senosios valdžios laidotuvės ar reanimacija?
Per paskutinius 2016 metų rudenį vykusius Seimo rinkimus Lietuvos gyventojai pasakė tvirtą "ne" ketvirtį amžių trukusiam dviejų politinių partijų — socialdemokratų ir konservatorių — viešpatavimui. Pirmieji nukrito į bedugnę ir pasidalino į dvi partijas. Viena iš jų — Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai vadovauja Gintautas Paluckas, — jau atvirai atsisėdo į vieną valtį su konservatoriais. Antroji socialdemokratų dalis, su priešdėliu "Darbo partija", išliko valdžioje, bet jau antriniame vaidmenyje.
Konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), nors ir nesugebėjo tada, 2016 metais, paimti valdžią, sugebėjo išsaugoti savo rinkėjus. O prezidento rinkimų išvakarėse — suvienyti juos bolševikų himnu: "Tai mūsų paskutinis ir ryžtingas mūšis..."
Juk, jei prezidento rinkimuose konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė pralaimės, bus galima įtikinamai konstatuoti, kad "Landsbergio era" Lietuvoje baigiasi. O jei ne, tada ne...
Tada jau rudenį, greičiausiai, reikės surengti išankstinius Seimo rinkimus, o po 40-osios vainikuoto anūko — Gabrieliaus Landsbergio — gimimo dienos, galbūt, ir prezidento rinkimus. Ir išsipildys sena "šventosios šeimos" svajonė — kad visos Lietuvos valdovu taptų didingos pavardės atžala.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija