VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Europa nebegali pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, todėl Vokietija turi sukurti specialų fondą, skirtą "apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją nuo Rusijos", interviu laikraščiui "Svenska Dagbladet" sakė buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.
Jis nuogąstauja, kad pastaraisiais metais labai pasikeitė pasaulinė tvarka. Visų pirma, Gabrielis pažymėjo, kad nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nusistovėjusi pasaulinė tvarka buvo patogi vokiečiams.
"Mes galėjome daryti savo reikalus, o likusius klausimus sprendė Jungtinės Valstijos ir tam tikru mastu prancūzai. Dabar viskas jau ne taip", — sakė jis.
Kartu politikas pridūrė, kad problema susijusi ne tik su JAV prezidento Donaldo Trampo retorika, kuri kelia abejonių dėl penktojo NATO chartijos straipsnio. Straipsnyje teigiama, kad vieno Aljanso nario užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visą organizaciją. Gabrielis mano, kad Vašingtonas jau seniai bando primesti visą atsakomybę Europai.
Be to, politikas sukritikavo Trampo raginimą didinti NATO valstybių karines išlaidas iki dviejų procentų BVP. Gabrielis atskleidė, kad praėjusiais metais Vokietija gynybai išleido šiek tiek daugiau nei 1,2 proc. BVP. Kita vertus, buvęs užsienio reikalų ministras pasiūlė padidinti išlaidas iki 1,5 proc. BVP, siekiant modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, o likusius 0,5 proc. skirti specialiam fondui, skirtam "apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją nuo Rusijos".
Pasak Gabrielio, tokiomis aplinkybėmis atsakomybę už buvusio Varšuvos pakto šalių saugumą vietoj Vašingtono prisiims Berlynas.
Europos politikai, ypač iš Baltijos šalių ir Lenkijos, nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę", o NATO nuolat kaltina Maskvą "įtampos" kūrimu. Tuo pačiu metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažymėjo, kad pastaraisiais metais Šiaurės Atlanto aljanso veikla prie Rusijos sienų išaugo kelis kartus.
Rusija ne vieną kartą teigė, kad neketina nieko pulti. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas tai gerai žino, tačiau naudojasi pretekstu apie "Rusijos grėsmę", kad Rytiniame flange dislokuotų kuo daugiau karių ir karinės įrangos.
Naujausiais Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Rusija nepateko į šalių, padidinusių karines išlaidas, penketuką. Praėjusiais metais Maskva gynybai skyrė 61,4 mlrd. dolerių, 3,5 proc. mažiau nei 2017 metais.
Pirmąsias penkias reitingo vietas užėmė JAV, Kinija, Saudo Arabija, Indija ir Prancūzija.
Anksčiau karo politinis analitikas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę". Pasak jo, Aljanso narės, įskaitant Jungtines Valstijas, naudojasi pretekstu apie tarimą Maskvos "agresyvią politiką", nes siekia gauti daugiau mokesčių mokėtojų lėšų gynybai.