VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas pareiškė, kad amerikiečiai nerimauja dėl bet kokios pažangos projekto "Nord Stream-2" įgyvendinime, o Europa turėtų pirkti energiją iš "demokratinių šaltinių", praneša RIA Novosti.
Sondlandas pažymėjo, kad energetikos saugumo tema užima svarbią vietą Vašingtono ir Briuselio santykiuose. Jis taip pat palygino Europos ir JAV santykius su "labai ilga ir stabilia sąjunga", kurioje galimi "sunkūs pokalbiai".
Interviu Sputnik radijui Politinės informacijos centro direktorius Aleksejus Muchinas papasakojo, kad šiuo atveju žodis "demokratija" žemina amerikiečių ir jų partnerių orumą.
"Atrodo, kad mūsų JAV partneriai prarado ryšį su realybe ir gėdos jausmą. Jie stengiasi išspręsti savo konkurencines problemas politiniais ir kariniais metodais, ir tai verčia gėdytis jų veiksmų. Net jų oponentai gėdijasi jų veiksmų ir sąjungininkai taip pat. Europa nėra tokia kvaila, turima omenyje, žinoma, Europos rinka. Kalbama apie bandymą įpiršti savo paslaugas, įpiršti savo prekes laukiniu būdu. Man atrodo, žodis "demokratija" šiuo atveju yra keiksmažodis ir žemina orumą tų, kas siūlo tokius metodus, taip pat tų, kas yra priverstas išklausyti tokius pasiūlymus", — pareiškė Muchinas.
Projektas "Nord Stream-2"
Projektu "Nord Stream-2" numatoma statyti du dujotiekio vamzdynus, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus nuo Rusijos krantų per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Naują dujotiekį planuojama pastatyti 2019 metais. Jis bus nutiestas per Baltijos jūros pakrantėje esančių šalių (Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos) teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.
Projektą įgyvendina kompanija "Nord Stream 2 AG", kurios vienintelis akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Winterand" — įsipareigojo finansuoti "Nord Stream-2" iš viso 50%, t. y. 9,5 mlrd. eurų. "Gazprom" teiks kitą pusę lėšų — 4,75 mlrd. eurų. Tuo tarpu projekto dalyviai planuoja padengti 70% investicijų, pritraukdami projektų finansavimą. Apskaičiuota, kad bendra projekto kaina yra 9,5 mlrd. eurų.
Ukraina ne itin pritaria projektui, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito. Prieš dujotiekio tiesimą yra ir kai kurios kitos Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą bei JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą pažymėjo, kad Berlynas mano, jog "Nord Stream-2" yra komercinis projektas, tačiau ji susieja jo įgyvendinimą su Rusijos dujų tranzito per Ukrainą išsaugojimu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas anksčiau sakė, kad tai yra komercinis projektas, ir jokia šalis nelaimės, jei Vokietija ar kitos Europos bendrovės atsisakys dalyvauti jame.
Rusija taip pat ne kartą pareiškė, kad projektas yra visiškai komercinis ir konkurencingas, ir pažymėjo, kad tai nereiškia, jog sustabdomas Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą į ES.