VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kijevas gali įrengti branduolinių minų užkardas kaip vieną iš prevencijos priemonių prieš "Rusijos agresiją", sakė TV laidoje "ObozTV" Kijevo euroatlantinio bendradarbiavimo instituto karo ekspertas Igoris Kozijus.
Ekspertas pažymėjo, kad Ukraina geba laisvai kurti taktinius branduolinius ginklus ir jų pristatymo priemones.
"Tik tokiu būdu šios minos pateks ten, tiesa, pateks jos ar ne — tai valstybės paslaptis", — pridūrė jis.
Tuo pat metu Kozijus pabrėžė, kad Kijevo strateginių branduolinių ginklų kūrimo klausimas šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę dėl didelių išlaidų. Be to, nė vienas Ukrainos regionas nesutiktų tapti tokių ginklų bandymų vieta.
Ukrainos specialistai nuolat ambicingai pasisako apie branduolinius ginklus. Pavyzdžiui, buvęs Ukrainos misijos NATO atstovas Peteris Garaščukas teigė, kad šalis turi unikalias galimybes sukurti nuosavus tokio tipo ginklus.
Savo ruožtu Ivanas Aparšinas, išrinkto Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio patarėjas saugumo ir gynybos klausimais, pažymėjo, kad Kijevas neturėtų kurti taktinių branduolinių ginklų, nes dėl to gali būti taikomos sankcijos.
Ukraina nuolat ragina bendrauti su Maskva "pasitelkus jėgą". Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos pulkininkas Olegas Starikovas pareiškė, kad nustojus galioti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarčiai, Ukraina turi sukurti "atpildo ginklą" prieš Rusijos Federaciją.
Tuo tarpu Ukrainos kariuomenės kovinis pajėgumas nuolat kelia abejonių. Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas sakė, kad pasitraukusi iš TSRS Ukraina prarado visą savo pramoninį potencialą ir visiškai prarado galimybę kurti veiksmingas ginklų sistemas.
Be to, buvęs Ukrainos ūkio ministras Viktoras Suslovas pabrėžė, kad dėl karinio-techninio bendradarbiavimo su Kijevu nutraukimo Maskva, nepaisydama sankcijų, sugebėjo sukurti keletą naujų karinio-pramoninio komplekso gamybos šakų.
Padėtis Ukrainoje
Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir Kryme. 2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Donecko ir Luhansko Respublikas. Daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių tapo konflikto aukomis.
Rusijos Federacija nuolat nepagrįstai kaltinama "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" Donbaso konflikte, šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad yra suinteresuota, jog kaimyninė šalis įveiktų politinę ir ekonominę krizę.