Pagrindinė pirmojo turo intriga buvo susijusi su "valstiečių" kandidato Skvernelio galimybėmis užimti bent jau antrąją vietą. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis visaip bandė mobilizuoti elektoratą ― taip pat žadėdamas trauktis iš valdžios premjero nesėkmės atveju.
Niekas nepadėjo ― Skvernelis liko trečias. Tačiau savo žodžių "valstiečių" vadovas neišsižada, ir ministras pirmininkas jam pritaria. Įdomu tai, kad premjeras yra ramus ir net šypsosi. Tai juokas pro ašaras ar įsitikinimas, kad dar ne viskas prarasta?
Kodėl pralaimėjo Saulius Skvernelis?
Priežastys, dėl kurių valdančiųjų kandidatas gali patirti nesėkmę, buvo žinomos iš anksto. Jis turėjo pasistengti, kad jos nesuveiktų. Nepavyko.
Pirma, Skvernelio rinkiminė kampanija buvo normali, bet to neužteko. Ji turėjo būti išskirtinė, patraukti abejojantį rinkėją, bet praėjo "lygiai" ― be nestandartinių ėjimų. Joje nebuvo justi ryžto, pretendento noro pavyti ir aplenkti, tikėjimo pergale. Gal pritrūko patirties, gal ― gerų viešųjų ryšių specialistų, bet faktas yra tas, kad rezultatas neigiamas.
Antras faktorius, kuris pakišo Skverneliui didelę koją ― daug kandidatų tame pačiame (centro-kairės) ideologiniame flange. Tokie asmenys kaip Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis ir net socdemų atstovas Vytenis Andriukaitis neturėjo jokių šansų laimėti, bet kolektyviai tapo dar vienu premjero konkurentu. Kartu jie surinko daugiau nei 10 procentų balsų, kurių taip reikėjo Skverneliui.
Trečia, tiesiog šokiruoja kauniečių pasirinkimas. Tai, kad už Šimonytę ir Nausėdą balsuos Vilniaus gyventojai, buvo iš karto aišku, bet Kaune Skvernelis galėjo tikėtis didelės paramos, nes ten meras ― jį remiantis Visvaldas Matijošaitis. Be to, "valstiečiai" nugalėjo konservatorius šiame mieste 2016 metų Seimo rinkimuose. Tačiau dabar Kaunas parėmė "Tėvynės sąjungos" kandidatus, ir sunku net įsivaizduoti, kas dedasi žmonių galvose, kai jie priima tokius sprendimus.
Kaip, komentuodama pirmąjį turą, pažymėjo kol kas dar prezidentė Dalia Grybauskaitė: "Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį". Iš tikrųjų, Lietuvos rinkėjas dar kartą įrodė, kad jo rinkiminės preferencijos dažnai yra nestabilios bei neracionalios ir todėl sunkiai nuspėjamos.
Tačiau Skvernelio pralaimėjimas jau praeitis. O kas toliau?
Vasara bus karšta?
Šiandien beveik niekas nekalba apie tai, kad nesėkmingai baigėsi kartu su prezidento rinkimais vykę referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Tiesa, pirmuoju atveju rinkėjų aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog neužteko balsų "už". Antruoju konservatoriai padarė viską, kad žmonės neimtų biuletenių, ir ne veltui, nes jeigu šis referendumas įvyktų, Lietuva turėtų mažiau vietų politiniam verslui.
Tokiu būdu, "Tėvynės sąjunga" lyg ir turėtų triumfuoti. Pirmiausia todėl, kad antrajame prezidentinių rinkimų ture, kaip manoma, tik jos kandidatai. Atitinkamai, laukia malonus pasirinkimas ― ką labiau paremti. Sprendžiant iš to, kaip džiaugėsi Šimonytė, ji, galimai, turėjo įrodyti savo vertę, padarė tai ir dabar tikisi, kad taps Vytauto Landsbergio favorite.
Tačiau tai jau niuansai. Pagrindinis klausimas ― kaip reaguoti į Karbauskio ir Skvernelio planus atsisakyti valdžios? Teoriškai Gabrielius Landsbergis turėtų džiaugtis galimybe tapti ministru pirmininku. Praktiškai jis puikiai supranta, kad tai sumani Karbauskio provokacija, ir vadovavimo mažumos vyriausybei perspektyva jo nevilioja.
Todėl ir klostosi truputį juokinga, bet logiška situacija, kai konservatorių lyderis sako, kad "valstiečių" premjeras turi elgtis atsakingai ir dirbti toliau, ir tą patį kartoja Šimonytė bei Nausėda. Tačiau po skambių pareiškimų valdantiesiems būtų sunku pakeisti poziciją, neprarandant veido. Todėl politikai ir ekspertai vis garsiau kalba apie pirmalaikius rinkimus, kurie "valstiečiams" gali susiklostyti geriau nei konservatoriams. Tad nenuostabu, kad šį scenarijų pastarieji svarsto labai nenoriai.
Trumpai tariant, atrodo, kad "Tėvynės sąjunga" laimėjo prezidento rinkimus, bet ne sisteminę politinę dvikovą su Karbauskiu (mūšį, bet ne karą), ir jo valdžios perleidimo iniciatyva, sprendžiant iš nervingos konservatorių reakcijos, sukūrė jiems naują galvosūkį. Kaip apibendrino kol kas dar premjeras Skvernelis: "Turėsime, matyt, karštą gražią politinę vasarą".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.