VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Kandidatai į Lietuvos prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda ketina kartais susilpninti retoriką Rusijos atžvilgiu, tačiau kartu išlaikyti bendrą "griežtą toną", praneša agentūra "Associated Press".
"Per griežta retorika nėra sprendimas. Mes negalime uždaryti visus langus su kaimynu diplomatiniuose, kultūriniuose ir ekonominiuose santykiuose", — pasakė Nausėda.
Šimonytė, savo ruožtu, pažymėjo, kad nemato priežasčių keisti dabartinį kursą Maskvos atžvilgiu, tačiau pokalbiui su Rusija pasiruošti reikia.
"Manau, kad platesne prasme mes turime pasirengti deryboms su Rusija ateityje", — pareiškė Šimonytė.
Abu kandidatai mano, kad požiūris į santykius su Rusija turėtų būti pragmatiškas, tačiau su mažesne konfrontacija. Tuo pat metu jie abu pabrėžė, kad neketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol Krymas "sugrįš į Ukrainos sudėtį".
Tačiau rinkėjai Lietuvoje labiau susirūpinę kandidatų požiūriu į vidaus politiką, rašo "Associated Press". Dauguma diskusijų yra apie ekonominę nelygybę ir korupciją Lietuvoje.
Agentūra praneša, kad pajamų nelygybės indeksas Lietuvoje tapo didžiausiu Europos Sąjungoje.
Šiuo atžvilgiu kandidatai į prezidentus pažadėjo, kad bus padidintos mokesčių įplaukos, siekiant finansuoti daugiau valdžios sektoriaus išlaidų.
Krymo prisijungimas prie Rusijos
Krymas tapo Rusijos dalimi pagal 2014 metų referendumo, įvykusio po valstybinio perversmo Ukrainoje, rezultatus. Tada daugiau nei 96 procentai Krymo rinkėjų ir daugiau kaip 95 procentai Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos teritorijos.
Kijevas ir toliau laiko pusiasalį savo, bet "laikinai okupuota" teritorija. Maskva pabrėžė, kad rinkėjų balsavimas vyko pagal tarptautinę teisę, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pusiasalio klausimas nebebus svarstomas.