VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmą kartą per dešimt metų pristatys naują karinę strategiją.
Pasak jo, tai susiję su taip vadinama "Rusijos branduoline grėsme". Be to, Aljansas tariamai susiduria su naujais iššūkiais rytuose ir pietuose. Stoltenbergas mano, kad NATO šalys ir toliau turėtų būti visiškai pasirengusios gynybai ir stabilumui.
Interviu Sputnik radijui Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris sakė, kad Jungtinės Valstijos pagal "naują karinę strategiją" nori priartinti prie Rusijos sienų mažo pajėgumo branduolinius ginklus.
"Nėra jokios naujos "Rusijos grėsmės". Grėsmė kyla dėl to, kad Rusija egzistuoja, ir ji turi branduolinių ginklų, ir nieko daugiau. Kodėl Stoltenbergas prisiminė? Manau, kad priežastis taip pat yra gana aiški — Jungtinės Amerikos Valstijos aktyviai lobizuoja mažo pajėgumo branduolinių ginklų gamybą, ir siekis pritraukti šiuos ginklus prie Rusijos sienų yra šios Amerikos strategijos dalis. Stoltenbergas ją išreiškė garsiai nepaskelbęs jos pavadinimo", — pabrėžė ekspertas.
Pasak Bruterio, NATO grėsmė tampa vis akivaizdesnė.
"Be to, turime atsižvelgti į tai, kad branduolinių ginklų dislokavimas vyks šalyse, kurios neturi branduolinio statuso. Tai tiesiog rodo, kad grėsmė tampa vis aiškesnė ir vis artėja. Rusija nuolat kviečia atsisėsti prie derybų stalo. Bet koks dabar yra tas derybų stalas? Tai ir atskleidžia Stoltenbergo pranešimas, jog Rusija turėtų ne tik padidinti ginkluotę, bet ir modernizuoti pristatymo priemones, galimybę panaudoti šiuos ginklus. Kiekis mažai svarbus. Tačiau tuo pačiu metu grėsmė tampa aiškesnė — tai reikia suprasti", — sakė ekspertas.
Rusijos ir NATO santykiai
NATO nuolat kaltina Rusiją dėl "įtampos" didinimo, o JAV ir Europos politikai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Kartu, kaip pažymėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas, būtent Aljansas, pasinaudodamas "galimos Rusijos grėsmės" pretekstu, dislokuoja savo karines pajėgas arčiau Rusijos sienų.
Praėjusiais metais, remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimais, Rusijos karinės išlaidos sumažėjo 3,5 proc. ir sudarė 61,4 mlrd. dolerių. Pirmą kartą nuo 2006 metų Maskva šiame reitinge nusileido nuo penktosios į šeštąją vietą. Tuo pačiu metu Vašingtono skaičius išaugo 4,6 proc. ir sudarė 649 mlrd. dolerių.
Interviu Sputnik radijui politikos analitikas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę". Pasak jo, šalys, kurios yra Aljanso narės, naudojasi šiuo pretekstu, norėdamos padidinti karinį biudžetą.
Maskva nuolat pareiškia, kad neketina nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad praėjusių metų NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.