Reaguodami į tai pareigūnai nusišypsojo ir patikino, kad ir toliau imsis panašių veiksmų kovodami su įstatymų pažeidėjais. Įstatymus gerbiantiems piliečiams tokie teisėsaugos pareigūnų veiksmai yra naudingi. Jos (specialiosios tarnybos) laiku patars ir padės susigundžiusiems pasukti neteisėtu keliu.
Sekimas nėra teisių ir laisvių pažeidimas, bet tik nuoširdus valstybės rūpestis dėl savo piliečių moralinio įvaizdžio. Panoro kažkas apeiti įstatymą ir gauti papildomų pinigų, o geros specialiosios tarnybos išklausys jo telefoninius pokalbius, perskaitys elektroninį paštą ir susirašinėjimus ir... laiku sustabdys pasiklydusį pilietį. Sulaikys nuo neapgalvotų sprendimų. Kai kuriuos nuves iki izoliatoriaus kameros.
Advokatai prieš prokurorus
Taigi Lietuvos teisininkai su teisėjais nusprendė kaip nors užsidirbti pinigų, pasinaudodami savo piliečiais, kurie nenorėjo atsakyti už savo nusikaltimus. Neva už finansinę paramą susitarsime su Temide, kad ji sumažintų bausmę arba išvis užmirštų, kas atsitiko. Tačiau saugumo tarnybos išgirdo Temidės tarnautojų mintis ir greitai užkirto kelią.
"O kaipgi asmeninių duomenų paslaptis ir asmeninio gyvenimo neliečiamumas?" — pasipiktino teisininkai — šių duomenų saugotojai.
"Tačiau visa tai [sekimas ir kriminalinė žvalgyba] jūsų pačių labui. Norime apsaugoti jus nuo pagundos pažeisti įstatymą", — atsakė ilgus paltus apsivilkę žmonės.
Ir kas teisus? O kas kaltas? Lietuvos teisininkai jau ne pirmą kartą atvirai prieštarauja specialiųjų tarnybų pareigūnams. Kur riba tarp teisės ir neteisybės? Būtent šioje "pilkojoje zonoje" susikerta tyrėjai ir gynėjai.
Šiuolaikiniame pasaulyje teismuose, kaip ir ringe, kovoja prokurorai ir teisininkai. Brangiausi pasaulio teisininkai — Londone. Jų darbo valanda kainuoja dešimtis, o kartais šimtus tūkstančių eurų. Lietuvos teisininkai yra šiek tiek kuklesni, tačiau jie taip pat apsukrūs vyrukai. Jie žino Lietuvos įstatymus kaip du kart du. Už tai ir gauna savo tūkstančius eurų.
Įstatymą sužlugdys poįstatyminis teisės aktas
Anksčiau viskas buvo lengviau. Reikėjo laikytis tik dešimties įsakymų. Už pažeidimą tik vienas dalykas — mirtis. Baudė asmeniškai prokuroras. O vėliau sumanūs prokuroro padėjėjai sugalvojo "indulgencijas" ir tarėjus. Juk vienam prokurorui sunku tvarkyti teisėsaugos reikalus. Netyčia galima ir suklysti. O nusikaltėlis gali būti visai ne nusikaltėlis, jei jis turi pinigų. Sumokės ir gaus nuodėmių atleidimą.
Toliau — dar daugiau. Prie dešimties įsakymų pridėti išteisinantys "poįstatyminiai teisės aktai". Net atsirado įstatymų leidžiamoji valdžia. Susirenka gerbiami visuomenėje patricijai ir pateikia kiekvieno iš dešimties įsakymų aiškinimą. Ir jau ne dešimt, o šimtai ir tūkstančiai įstatymų, kurie dažnai prieštarauja vienas kitam. Ir paprastam žmogui suprasti visus juos sunku. Gelbsti teisininkai. Šiandien tai yra neliečiamųjų kasta, kurie gali išgelbėti net serijinį žudiką. Nebūtų pinigai...
Ranka ranką plauna
O kadangi ne taip jau ir daug tų teisininkų ir teisėjų, laikui bėgant jie tampa beveik draugais ir verslo partneriais. Tu — man, aš — tau. Savame kaime vilkas avių nepjauna. Ir visi šioje siauroje teisėjų ir teisininkų kastoje patenkinti.
Ir bet koks specialiųjų tarnybų dėmesys atrodo kaip asmeninis įžeidimas. Jau nekalbant apie pasipiktinimą keliantį faktą, kaip telefoninių pokalbių klausymas ir slaptas šnipinėjimas. Kokia teisė? Atsakykite, STT tyrėjai! Ir atsakė — "valstybės paslaptis", kurios atskleisti advokatams nebūtina.
"Esmė ne tai, kad mums STT nepateikė duomenų apie turinį, nes to ir neprašėme, o tai, kad jie atsakė, jog pats faktas dėl galimai vykdytų ir nepaaiškėjus jokių pažeidimų jau baigtų žvalgybos veiksmų Lietuvos advokatūros atžvilgiu yra valstybės paslaptis", — pranešime spaudai teigė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
O kodėl saugumo tarnybos turėtų atskleisti savo paslaptis tiems, kurie įtariami nusikaltimu? Juk advokatai neatskleidžia "savo paslapčių", kai ruošiasi kalbėti teismo salėje.
Taigi šis tyrėjų ir Lietuvos teisininkų barnis įstatymus gerbiantiems žmonėms atrodo kaip kriminalinis serialas. Pasižiūrėjo ir išjungė. Tiesa, nuosėdos išliko. Ne veltui, po aukšto lygio teisėjų ir teisininkų suėmimų, apklausų duomenimis, lietuvių pasitikėjimas teismais žlugo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija