VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lenkija turėtų pasinaudoti Lietuvos patirtimi "kovoje su Rusijos dezinformacija", mano Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) analitikai, praneša "RT".
Dokumente teigiama, kad Lietuva patobulino administracinę struktūrą ir padarė įstatymų pataisas, kad "pasipriešintų dezinformacijai ir kibernetinėms atakoms iš Rusijos".
"Tuo pačiu metu ji ketina mobilizuoti kitus Europos Sąjungos narius, siekdama sistemingai priešintis netikrų naujienų naudojimui kaip viešosios nuomonės manipuliavimo įrankiu. Lietuvos patirtis gali būti naudinga ir Lenkijai, kuri taip pat tampa Rusijos dezinformacijos kampanijų auka", — sakoma pranešime.
Analitikai teigia, kad Maskvos veiksmai neva nukreipti ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas ES ir NATO šalis, tarp jų Lenkiją ir Vokietiją. Jie mano, kad Lietuvos valdžios priemonės yra "efektyvus pasipriešinimo Rusijai planas".
Kaip rašo pranešimo autoriai, Lietuva dėl savo istorinės praeities, geografijos ir rusų mažumos buvimo yra valstybė, kuri neva stipriai patenka į Rusijos "dezinformacinę veiklą". Jų nuomone, šie veiksmai nukreipti į "strateginius klausimus ir socialiai svarbias sritis".
Tuo pačiu metu Lenkijos ekspertai teigia, kad Vilnius aktyviai imasi priemonių kovai su "dezinformacija". Tarp jų analitikai pavadino informacijos valdymo centralizavimą saugumo srityje, nacionalinių elektroninių ryšių tinklų stebėsenos sistemos įdiegimą, taip pat vyriausybinių struktūrų bei institucijų kooperaciją su ypatingos svarbos infrastruktūra.
Be to, pranešime teigiama, kad Lietuvos valstybės institucijos turi teisę blokuoti institucijų, neva dalyvaujančių kibernetinėse atakose arba netikrų naujienų sklaidoje, serverius, o kaip vieną iš Vilniaus nuopelnų išskiria bandymus apriboti Rusijos žiniasklaidos darbą.
Pažymima, kad Lietuva suteikė netiesioginę paramą antivyriausybinėms pajėgoms Rusijoje ir yra arši antirusiškų sankcijų rėmėja.
Lenkijos analitikai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad bendri Lenkijos ir Lietuvos veiksmai energetikos ir karo srityse gali tapti vienu iš "Rusijos dezinformacijos taikinių". Jie mano, kad reikia bendrų ES ir NATO šalių pastangų.
Pažymima, kad Lenkija taip pat gali paremti Lietuvą įgyvendinant iniciatyvą sukurti "kibernetinį Šengeną", siekiant apsaugoti nuo išpuolių.
Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lenkijos analitikų pranešimą, pažymėjo, kad prieš Rusiją nukreipti pasisakymai yra būdingi Lenkijos politikai. Jis pasakė, kad jie yra nepagrįsti ir reikalingi tam, kad " užpildytų informacinę erdvę papildomu neigiamu požiūriu į Rusiją".
Pasak Šatrovo, Lenkija save mato "pagrindinio rusofobo ne tik Rytų Europoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje" vaidmenyje, todėl Varšuva nuolat pateikia antirusiškas iniciatyvas.
Savo ruožtu, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas šį pranešimą pavadino "Lenkijos intelektinės erdvės degradacija".
Lenkijos instituto analitikai ne pirmą kartą siūlo kovoti su neva "rusiška dezinformacija". Gegužės pradžioje "PISM" paskelbė kitą pranešimą, kuriame teigiama, kad visos šalys — "Rytų partnerystės" narės neva susiduria su bendra "Rusijos propagandos ir dezinformacijos" problema. Tada Lenkijos ekspertai paragino ES sustiprinti bendradarbiavimą.
Be to, apie "grėsmę" iš Rusijos pusės nuolat kalba ir Lietuvos politikai. Naujausioje Lietuvos valstybės saugumo departamento ataskaitoje dėl nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo Rusija pavadinta viena pagrindinių grėsmių Lietuvai.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad nieko nepuolė ir neketina pulti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad visi Baltijos šalių teiginiai yra "absurdiški ir nepagrįsti".
Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniuje
Vienas iš neseniai įvykusių įvykių, susijusių su Rusijos žurnalistų priespauda Lietuvoje, siejamas su sulaikymu Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus Marato Kasemo Vilniaus oro uoste. Antradienį, atvykęs iš Maskvos, jis buvo apieškotas ir apklaustas. Lietuvos valdžios atstovai domėjosi redakcijos veikla, naujienų šaltiniais ir kontaktais.
Galiausiai žurnalistui buvo pranešta, kad jis "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui" ir kad jam penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą. Kasemui teko grįžti į Rygą.
Lietuvos prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, dviejų referendumų metu Sputnik Lietuva buvo viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių už respublikos ribų, kuri išsamiai nušvietė visus šiuos įvykius. Agentūrai pavyko gauti išskirtinių komentarų iš Lietuvos politinių ir visuomeninių veikėjų.
Tarptautinė naujienų agentūra "Rossija segodna" paragino naujai išrinktą Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą atkreipti dėmesį į incidentą ir žodžio laisvės apribojimą.