VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys kreipėsi į uostamiesčio teismą su apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu dėl pasisakymų apie Lietuvos "partizanų" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Lietuvos "partizaninį judėjimą", teigiama pranešime žiniasklaidai.
Prokuroro teigimu teismas Klaipėdos miesto tarybos nariui skyrė neteisingą bausmę ir nepagrįstai išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
"Klaipėdos apygardos teismo prokuroras prašo nuteistąjį pripažinti kaltu pagal visus tris jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, taip pat bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigoti Titovą būti namuose nuo 22:00 iki 06:00 bei atsiprašyti nukentėjusiųjų", — teigiama pranešime žiniasklaidai.
Tokios pačios bausmės prokuroras Klaipėdos apylinkės teismo prašė ir pirmojoje instancijoje, tačiau teismas Klaipėdos miesto tarybos nariui gegužės 14 dieną nutartimi skyrė piniginę bausmę.
Anot Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio, Titovas viešai skelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui.
"Jis viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvos partizanams, jų rėmėjams bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius — Lietuvos partizanus. Bylos duomenimis neapykantą kurstančią informaciją kaltinamasis platino sąmoningai, sistemingai ir kryptingai, tai jis darė ir savo socialinio tinklo paskyroje, ir per įvairias rusiškas interneto svetaines bei kitas informavimo platformas", — teigia Genys.
Pasak jo, šie ir kiti tyčiniai teisiamojo veiksmai traktuotini, kaip "keliantys grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei yra ypatingai pavojingi".
Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui buvo pareikšti pagal 3 Baudžiamojo kodekso straipsnius: 313 straipsnio 2 dalį (mirusiojo atminimo paniekinimas), 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 1702 straipsnio 1 dalį (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).
Titovo byla
Pernai, liepos pabaigoje, Lietuvoje kilo skandalas dėl Titovo pasisakymų apie tai, kad Lietuvos "partizanas", "miško brolis" Adolfas Ramanauskas-Vanagas susijęs su taikių piliečių ir vaikų nužudymu.
Dėl Titovo pasisakymų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, o Klaipėdos miesto iniciatyva Titovui buvo pradėta Įgaliojimų netekimo procedūra.
Titovas atsisakė deputato mandato lapkritį tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Pasak jo, jis pasiryžo šiam žingsniui, kad miesto tarybos nariai neturėtų teisinio pagrindo apkaltos procesui užbaigti. Šiuo metu Titovui uždrausta išvykti iš Lietuvos. Deputatas pažymėjo, jog jis ir jo rinkėjai nesutinka su tuo, kad jis tariamai pažeidė priesaiką.
Lietuvoje "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.