VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Ukrainos Chersono sričiai gresia ekologinė katastrofa ir epidemija dėl Ukrainos valdžios paskelbtos Krymo vandens blokados, parašė buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksejus Žuravko savo paskyroje socialiniame tinkle VKontakte.
Jis papasakojo, kad teritorijos, besiribojančios su Krymu, yra užtvindytos vandens, kuris kyla iš užblokuoto Šiaurės Krymo kanalo. Kartu jis pabrėžė, kad per penkerius blokados metus siurbliai, užtikrinantys kanalo darbą, nustojo veikti, o pinigai remontui neskiriami.
Buvęs deputatas taip pat pridėjo vaizdo įrašą, kuriame rodomi užtvindyti vietos gyventojų namai.
Žuravko pridūrė, kad šis kanalas buvo statomas "siekiant padidinti ariamas žemes, miško naudmenas ir plėtoti žemės ūkį, auginti vaisius ir uogas", o dabar dėl per didelio vandens kiekio vietos kaimams gresia ekologinė katastrofa.
"Baisiausia dar priekyje: pirmoji ekologinė katastrofa — tai derlingos žemės druskinimas, antroji — dehidratacija, trečioji ekologinė katastrofa, kai vandens perteklius, kaimai skęsta, kanalizacijos nuotėkiai ir chemija patenka į požeminį vandenį", — parašė buvęs deputatas.
Žuravko taip pat konstatavo, kad jei padėtis nepasikeis, vietiniuose kaimuose galo kilti įvairių ligų epidemijos, todėl jis ragina skubiai atidaryti Šiaurės Krymo kanalą, atkurti visų siurblinių stočių ir drenažo sistemos darbą, kitaip, pasak jo, "bus bėdos".
Anksčiau Ukraina užtikrino iki 85 proc. Krymo poreikių gėlo vandens per Šiaurės Krymo kanalą, kuris eina iš Dniepro. Šis vanduo buvo naudojamas apytiksliai 140 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenoms drėkinti.
Po Krymo susijungimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo visiškai sustabdytas. Didžiausi sunkumai kilo ūkininkams Krymo šiaurėje, kurie turėjo pereiti prie mažiau drėgmės reikalaujančių augalų auginimo, taip pat rytinėje pusiasalio dalyje. Iš dalies vandens tiekimo problemą rytiniame Kryme pavyko išspręsti po to, kai vanduo iš Krymo upės Bijuk-Karasu buvo perkeltas į Šiaurės Krymo kanalą ir išgręžti nauji arteziniai gręžiniai.
Po 2014 metų kovo mėnesio vykusio referendumo Krymas tapo Rusijos regionu. 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiniu būdu, laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas yra nebediskutuotinas.