VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Lietuvos aplinkos ministerijos darbuotojai kviečia kovoti su Sosnovskio barščiais, naudojantis mobiliąja programa, informuoja Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) spaudos tarnyba.
Agentūros "NMA Agro" paraiškoje siūloma sukurti interaktyvų žemėlapį, kuriame būtų nurodyti taškai, kuriuose auga šis nuodingas augalas. Programoje reikia pridėti koordinates ir šio augalo nuotrauką.
Kontaktas su šių augalų sultimis gali sukelti antrojo laipsnio cheminius nudegimus. Šio augalo sultys turi stiprų žalingą poveikį — net sugijus pūslėms ant odos lieka randai.
Jei Sosnovskio augalo sulčių patenka į akis, žmogus gali netgi apakti.
Sosnovskio barščiai užauga iki penkių metrų aukščio, o jų briaunotas stiebas gali būti iki 12 centimetrų skersmens. Šis augalas dauginasi labai greitai, nes kiekvieno augalo žiedyne gali subręsti iki 100 tūkst. sėklų, kurios, patekusios į palankią terpę, sudygsta.
Sėklą sunku sunaikinti net cheminėmis priemonėmis, šis invazinis augalas sparčiai plinta ir užima vis didesnę Lietuvos teritoriją. Barščiai dažniausiai auga kalnuotose vietovėse, buvusių pastatų vietose ir netgi gali augti šalia geležinkelio bėgių.
Sosnovskio barščiai natūralioje aplinkoje išaugo Vidurio ir Rytų Kaukaze, Transkaukazijoje, Turkijoje. Dėl Sosnovskio barščių auginimo siloso kultūroje, jie išplito Rytų ir Šiaurės Europoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir Skandinavijoje. Šiose šalyse šis augalas, patekęs į laukinę gamtą, pradėjo kaip piktžolė plisti visur, kur įmanoma.
Paprastai Sosnovskio barščių atsikratoma, kai dirvožemis yra ariamas, o vietoje šio augalo sodinami artišokai.
Sosnovskio barščiai yra fototoksiški, t. y. jų nuodai pradeda veikti saulės šviesoje. Todėl tiems, kurie apsidegino, patartina pridengti pažeistą vietą nuo tiesioginių saulės spindulių ir tada nuplauti ją vandeniu.