VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Trečiadienį, birželio 19 dieną, Seimo Užsienio reikalų komisija priims sprendimą dėl darbo grupės, kuri turės įvertinti visus galimus scenarijus ir teisinius aspektus, susijusius su Rygos paminklo "Išlaisvintojams" griovimu. Kvietimas dalyvauti bet kuriame darbo grupės posėdyje gali būti siunčiamas į Rusijos ambasadą, rašo laikraštis "Diena".
Praėjusią savaitę dauguma Seimo deputatų pritarė peticijai dėl "Manabalss" portale paskelbto paminklo griovimo Rygoje. Ji bus pateikta užsienio reikalų, švietimo, mokslo ir kultūros komisijoms. Tikimasi, kad šis klausimas bus svarstomas šiais metais.
Kalbant apie Latvijos Parlamento sprendimą imtis iniciatyvos, kol Maskva ir Ryga neapsikeitė notomis, nei diplomatinė atstovybė, nei Latvijos ambasadorius nebuvo pakviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Janis Bekeris.
Savo ruožtu užsienio reikalų komisija birželio 19 dieną posėdžio metu planuoja įsteigti darbo grupę, kurioje būtų nagrinėjamas galimas paminklo "Išlaisvintojams" klausimas. Šiam procesui gali vadovauti nacionalinės asociacijos atstovas Janis Dombrava. Planuojama įtraukti visų darbo grupių atstovus.
Grupė turės įvertinti galimus scenarijus ir teisinius aspektus, nes paminklas saugo Latvijos ir Rusijos sudarytą susitarimą, kuris, beje, buvo dokumentų rinkinio, susijusio su Rusijos kariuomenės pasitraukimu, dalis. Turbūt kvietimas į susitikimą bus priimtas Rusijos ambasadoje, rašoma straipsnyje.
Kartu su iniciatyva sugriauti Rygos "Išlaisvintojams" paminklą, tiek Rusijos užsienio reikalų ministerija, tiek Latvijos užsienio reikalų ministerija jau išreiškė savo nuomones.
Birželio 14 dieną Rusijos URM oficialioje svetainėje paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktoriaus pavaduotojo Artiomo Kožino komentarą. Kožinas teigia, jog Rusija yra susirūpinusi tuo, kad Latvijoje svarstoma išmontuoti sovietų kariams — Rygos išlaisvintojams nuo fašistų skirtą paminklą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija priminė, kad ši iniciatyva prieštarauja oficialiosios Rygos įsipareigojimams, nurodytiems 1994 metais balandžio 30 dieną pasirašytame Rusijos ir Latvijos vyriausybių susitarime dėl Rusijos karininkų socialinės apsaugos ir Latvijoje gyvenančių jų šeimos narių. "Atkreipiame dėmesį į tai, kad minėto dokumento 13 straipsnis įpareigoja Latviją rūpintis, tobulinti ir išsaugoti memorialines konstrukcijas Latvijoje", — sako Kožinas.
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija, paaiškindama situaciją, sakė, kad Latvija be Rusijos sutikimo negali nugriauti Rygoje esančio paminklo, nepažeisdama tarptautinių įsipareigojimų, net jei Seimas priimtų sprendimą griauti paminklą.
"Tokiu atveju svarbu laikytis tarptautinių įsipareigojimų, kurie buvo įtvirtinti 1994 metų sausio 13 dieną Latvijos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme." Tryliktasis šio įstatymo straipsnis nurodo, kad "jei Seimo patvirtintas tarptautinis susitarimas numato kitas sąlygas nei Latvijos Respublikos teisės aktai, tada taikomos tarptautinės sutarties sąlygos.".
Be to, 1969 metais Vienos konvencijos 27 straipsnyje nustatyta: "Šalis negali remtis nacionalinės teisės reikalavimais, kad pateisintų sutarties nesilaikymą", — aiškino Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Janis Bekeris.
Be to, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius žurnalo "Diena" portale pranešė, kad, nors paminklas nėra paminėtas jokiame konkrečiame Rusijos ir Latvijos susitarime, 1997 metais, kai buvo bandoma pradėti griovimą, buvo intensyviai siunčiamos notos tarp Rusijos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų.
Šioje diplomatinėje korespondencijoje abi šalys patvirtino, kad memorialas yra saugomas pagal 1994 metais išleisto įstatymo 13 straipsnį.
Rinkevičius taip pat paminėjo, jog būtų neteisinga daryti prielaidą, kad jei rytoj latviai atsibus ir pamatys, kad paminklo "Išlaisvintojams" nėra, tai reikš, kad žmonės daugiau nebešvęs Pergalės dienos, kasmet vykstančios gegužės 9 dieną aikštėje, kurioje stovi paminklas.
Lietuvos kova su sovietiniais paminklais
Lietuva aktyviai kovoja su sovietų kariuomenės paminklais. Pernai kovą buvo demontuotas Marijampolės rajone stovėjęs paminklas tarybiniams aktyvistams, kuriuos 1946 metais sušaudė "miško broliai".
Rusijos ambasada Lietuvoje nuolat kelia susirūpinimą dėl Lietuvos valdžios institucijų veiksmų prieš sovietinius paminklus. Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad Vilnius sąmoningai trukdo atlikti remonto darbus, kuriuos Rusija atlieka sovietų karių kapaviečių vietose Lietuvoje.