Latvijos Seimas patvirtino draudimą dėvėti TSRS uniformas

Pakeitimai įsigalios 2020 metų sausio 1 dieną, jei juos patvirtins prezidentas Egils Levits
Sputnik

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Galutiniu svarstymu Latvijos Seimas patvirtino įstatymą, draudžiantį dėvėti sovietų ir nacių karines uniformas viešuose renginiuose, praneša Latvijos Seimo spaudos tarnyba.

Praėjusią savaitę Latvijos Seimo Žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komisija patvirtino teisės aktų, draudžiančių nešioti totalitarinių režimų uniformas, įskaitant Raudonosios armijos ir nacių Vokietijos uniformas, pakeitimus. Taip pat buvo uždrausta nacių svastika, TSRS pjautuvo ir kūjo ženklai, vėliavos, emblemos ir himnai.

Latvijoje siūloma skirti baudą už Raudonosios armijos uniformos dėvėjimą

Draudimą palaikė dauguma Seimo narių. Pakeitimai įsigalios 2020 metų sausio 1 dieną, jei juos patvirtins prezidentas Egils Levits. Už šio draudimo pažeidimą planuojama taikyti baudą iki 70 baudos vienetų fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims iki 580.

Vienas baudos vienetas yra lygus penkiems eurams, taigi pinigais baudos fiziniams ir juridiniams asmenims gali būti nuo 350 ir 2900 eurų.

2013 metais Latvijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį viešųjų renginių metu draudžiama naudoti buvusių TSRS ir nacistinės Vokietijos respublikų vėliavas, emblemas ir himnus, nacių svastiką, Sovietų Sąjungos ženklą ir sovietinius simbolius — kūjį ir pjautuvą su penkiakampe žvaigžde.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama sovietinės uniformos uždraudimo įstatymą, sakė, kad tai yra piktžodžiavimas ir sovietinių karių, kurie paaukojo savo gyvybę dėl Latvijos laisvės, atminimo išniekinimas.

"Esu pasipiktinusi šios šventvagiškos teisėkūros iniciatyva, kuri gali būti laikoma sovietinių kareivių, paaukojusių savo gyvenimą dėl Latvijos išsivadavimo, atminimo išniekinimu", — sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Konservatoriai ragina "Adidas" stabdyti prekybą drabužiais su sovietine simbolika

Rusija tikisi gauti "tinkamą principingą vertinimą iš Latvijos partnerių Europos Sąjungoje ir tarptautinių specializuotų struktūrų, kurios yra tokios skrupulingos žmogaus teisių klausimais ir istorinėmis temomis, kai kalbama apie Vakarų šalis", — pridūrė Zacharova.

Rusijos Federacijos viešųjų rūmų komisijos pirmininkė viešosios diplomatijos plėtros, humanitarinio bendradarbiavimo ir tradicinių vertybių išsaugojimo klausimais Elena Sutormina sakė, kad kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją dėl draudimo dėvėti Raudonosios armijos uniformą viešuose renginiuose Latvijoje, prilyginant šią uniformą nacistinės Vokietijos karių aprangai.

"Mes esame pasipiktinę ir nerimaujame dėl šios padėties ir raginame JT į tai reaguoti. Manome, kad nepriimtina prilyginti kovotojus už taiką, kurie gynė ir atkovojo laisvę Europai, beveik visai planetai, sumokėję savo gyvybe ir sveikata, su tais, kas į šį kruviną, baisų konfliktą įtraukė daug civilių", — sako Sutormina.

Socialinė aktyvistė priminė, kad 2015 metais Niujorke JT Generalinės Asamblėjos 70-ojoje plenarinėje sesijoje buvo priimta rezoliucija "Dėl kovos su nacizmo, neonacizmo ir kitų praktikų, kurios prisideda prie šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir su ja susijusių priežasčių, šlovinimo netolerancija."

Visuomenės veikėjas: valdžia daro Latviją valstybe vien tik latviams

"Tai buvo signalas valstybėms, kurios užsiima istorijos perrašymu. Deja, tai iki šiol tęsiasi. Manau, kad JT reikia apsvarstyti priemones tokiais atvejais, nes istorijos klastojimas yra bendra grėsmė ir ji negali būti nepakankamai įvertinta", — pridūrė Sutormina.

Sovietinė simbolika Baltijos šalyse

Baltijos šalyse sovietinė simbolika yra draudžiama. Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas už nacistinės ir tarybinės simbolikos demonstravimą numato baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Baltijos regiono politikai nuolat kalba apie "sovietinės okupacijos" žalą. Anksčiau Latvijos ir Estijos teisingumo ministerijų vadovai Dzintars Rasnačs ir Urmas Reinsalu teigė, kad Baltijos regiono respublikos netgi ketina reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją".

Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą buvo suderintas su to laiko tarptautine teise ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų departamentas pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.