VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvoje kibernetiniai nusikaltėliai pasinaudojo plastinės chirurgijos klinikos pacientų asmeniniais duomenimis ir reikalavo iš žmonių piniginių išmokų, rašo Austrijos leidinys "Kronen Zeitung".
"Darknet" ekspertas, buvęs "Siemens" kovos su kibernetiniais išpuoliais departamento vadovas Kornelijus Granigas papasakojo apie atvejį Lietuvoje, kur nusikaltėliai, tariamai, gavo plastinės chirurgijos klinikos pacientų nuotraukas, jas paskelbė "Darknet'e" ir pareikalavo pinigų už tai, kad pašalintų publikuotas nuotraukas.
Granigas pažymėjo, kad šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau prietaisų yra implantuojami į kūną, o vėliau per juos kaupiama informacija apie žmogaus būklę. Šią informaciją taip pat gali naudoti programišiai.
"Į organizmą integruojami vis daugiau prietaisų, pavyzdžiui, širdies stimuliatorių, insulino pompų ar išmaniųjų kontaktinių lęšių. Pacientai gali patirti tiesioginių ir tikslinių išpuolių. Ekstremaliais atvejais jie gali sukelti net paciento mirtį", — sakė jis.
Vienos medicinos asociacijos prezidentas Tomas Sekeresas pažymėjo, kad net paprastos ligoninės nėra apsaugotos nuo kibernetinių atakų. Jis pabrėžė, kad būtina būti atsargiems ir kuo dažniau atnaujinti duomenų saugojimo sistemas, "kad nebūtų pavogti asmens ir sveikatos duomenys".
Lietuvos politikai dažnai skelbia apie aktyvią ir sėkmingą kovą su kibernetinėmis grėsmėmis. Sausį Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pavadino Lietuvą lydere informacijos saugumo srityje. Pasak jo, ši sritis yra Lietuvos prioritetas. Balandį šalis Tarptautiniame kibernetinio saugumo indekse užėmė ketvirtąją vietą. Ji atspindi valstybių kibernetinio saugumo lygį ir šalių pastangas gerinti šį rodiklį.
Lietuvos politikai dažniausiai kibernetinius išpuolius priskiria "Rusijos įsilaužėliams". Daugelis Rusijos programų, tokių kaip "Yandex.Taxi" arba "Yandex.DNS" buvo kelis kartus apkaltintos tuo, kad neva rinko asmeninę informaciją apie Lietuvos gyventojus.
Rusija neigia tokius kaltinimus. Bendrovė "Yandex" ne kartą pabrėžė, kad ji dirba visiškai laikydamasi Europos teisės aktų. Tačiau Lietuvos politikai vis dar bijo, kad programėlėse iš naudotojų gauta informacija bus saugoma Rusijos serveriuose.