VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Novosibirsko neurologų ir genetikų tyrimas, skirtas šiuolaikinės visuomenės smurtinio nusikalstamumo problemoms spręsti, įtrauktas į naująjį dešimtąjį klasikinio Amerikos kriminologijos vadovėlio "Kriminologija: nusikaltimų aiškinimas ir jo kontekstas" leidimą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Novosibirsko valstybinio universiteto (NVU) spaudos tarnybą.
"Per pastaruosius du dešimtmečius tai yra vienintelis mokslinis darbas atliktas Rusijoje, kuris buvo įtrauktas į tokio lygio daug kartų išleistą užsienio kriminologinį vadovėlį," — sakoma pranešime.
Novosibirsko mokslininkų tyrimas cituojamas vadovėlyje kartu su Čarlzo Darvino, Tomo Kuhnio, Tomo Gobso ir kitų žinomų pasaulio mokslininkų ir filosofų darbais.
Universitetas paminėjo, kad pats tyrimas buvo atliktas Novosibirsko valstybiniame universitete, citologijos ir genetikos institute bei kituose Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo institutuose, o Novosibirsko mokslininkų straipsnis buvo paskelbtas pirmaujančiame tarptautiniame kriminologijos žurnale "Journal of Criminal Justice" 2015 metais.
Vienas iš šio straipsnio autorių yra NVU fiziologijos katedros neurobiologas Petras Menšanovas mano, kad Vakaruose paplito hipotezė, kad dėl aktyvios genetikos raidos didžioji dauguma nusikaltimų yra glaudžiai susijusi su dėmesio deficito sutrikimo raida ir hiperaktyvumu.
"Mes tik parodėme, kad daugelis žiaurių ir kruopščiai suplanuotų nusikaltimų, dėl kurių buvo nužudyti žmonės, nėra susiję su šiuo sindromu. Tokiems šaltakraujams piktadariams nebūdinga impulsyvi agresija ir augina juos dažniausiai tėvai, neturintys socialinių problemų. Tuo tarpu šiems nusikaltėliams būdinga šaltakraujiška, iš anksto suplanuota agresija, kas yra glaudžiai susiję su kai kuriomis neaktyviomis dopamino DRD4 receptorių formomis. Todėl negalima paprasčiausiai paimti medicininės kortelės ar genetinės informacijos, pažiūrėti, ar žmogus yra hiperaktyvus ar turi tam tikrų genų ir pasakyti — kaltas! Kaltinti pagal genotipą negalima", — universitete citavo jo žodžius.
Menšanovas pažymėjo, kad genai sukuria tik pagrindą, kuriame formuojasi asmenybė. O kaip asmenybė susiformuos, koks bus rezultatas, kokie jos motyvai ir siekiai — pirmiausia nulemia aplinka.
Pasak jo, tik subalansuotas požiūris į pagrindines žinias, naujus pedagogikos metodus ir klasikinio ugdymo metodus gali suformuoti visavertį, kritiškai mąstantį asmenį, kuris pasirinks ne destruktyvius, o naudingus tiek individui, tiek visuomenei būdus patenkinti savo norus.
"Šis darbas yra ryškus tarpdisciplininio tyrimo pavyzdys, kurio neįmanoma padaryti be kiekvienos į ją įtrauktos mokslo šakos — teismo ekspertizės, psichologijos ir psichiatrijos, molekulinės neurologijos, medicinos genetikos ir šiuolaikinės taikomosios statistikos metodų. Amerikiečių vadovėlis patvirtina, kad tarptautinė bendruomenė ir pirmaujantys Novosibirsko užsienio ekspertai pripažįsta pasaulinio lygio mokslinį centrą genetikos ir modernios matematikos srityje" , — sakė rektorius Michailas Fedorukas.