VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Praėjo para, per kurią Maskva pareikalavo, kad JK pateiktų konkrečius faktus, kurių pagrindu buvo atsisakyta akredituoti televizijos kanalo "RT" ir naujienų agentūros "Sputnik" žurnalistus per Pasaulinę žiniasklaidos laisvės konferenciją, tačiau iš britų pusės nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, rašo RIA Novosti.
"RT" ir "Sputnik" negavo akreditacijos konferencijai. Britanijos užsienio reikalų ministerija atsisakymą akredituoti paaiškino "aktyviu "RT" ir "Sputnik" vaidmeniu skleidžiant klaidingą informaciją".
Paprašius pateikti konkrečių pavyzdžių, ministerijos atstovas patarė "RIA Novosti" susisiekti su "Ofcom" žiniasklaidos reguliatoriumi, kuris anksčiau septynis kartus apkaltino "RT" transliacijos kodekso pažeidimu.
"RT" teigia, kad pažeidimų nebuvo. Dėl pretenzijų agentūrai "Sputnik" Britanijos užsienio reikalų ministerija nieko neatsakė.
Padėtis aplink "RT" ir "Sputnik" sukėlė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasipiktinimą. Oficiali agentūros atstovė Marija Zacharova antradienį pranešė, jog Rusija reikalavo, kad Londonas pateiktų konkrečius faktus per parą po to, kai buvo atsisakyta akredituoti "RT" ir "Sputnik".
Be to, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) 2019 metų liepos 10 dieną priėmė sprendimą blokuoti prieigą prie "Sputnik Lietuva" svetainės dėl neva pažeistų autorinių teisių. Sprendimas skelbiamas LRTK svetainėje.
Pranešime pažymima, kad 2019 metų liepos 3 dieną į LRTK su prašymu kreipėsi VšĮ "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (LRT) nurodydama, kad minėtoje interneto svetainėje "savavališkai ir neteisėtai be LRT sutikimo perspausdinama LRT priklausanti informacinė medžiaga (straipsniai)".
"Sputnik Lietuva" priespauda Lietuvoje
Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.
Pasak Kasemo, apklausos metu Lietuvos tarnybų atstovai uždavinėjo klausimus apie agentūros darbą, ypač juos domino informacijos šaltiniai. Sputnik Lietuva buvo viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių už Lietuvos ribų, kuri išsamiai apžvelgė tiek abu prezidento rinkimų turus, tiek referendumus, tiek rinkimus į EP.
Kasemas mano, kad jo sulaikymas yra "apgalvota Lietuvos specialiųjų tarnybų akcija".
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.
Anksčiau Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai "iškraipo" Lietuvos politikos realijas, taip pat vadinamųjų Lietuvos "partizanų" istoriją.
Be to, 2017 metų vasarį "Baltic News Service" (BNS) naujienų agentūra neteisėtai nutraukė sutartį su portalu "Sputnik Lietuva". Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nepateikus priežasčių.
Tuo tarpu Rusijos agentūra įvykdė visus įsipareigojimus.
Margarita Simonian, "RT" ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė, pažymėjo, kad Baltijos šalyse sistemingai naudojami šaltojo karo laikų propagandos metodai, jie tapo "bendra praktika" šiose valstybėse.