VILNIUS, liepos 11 — Sputnik, Nikolajus Protopopovas. Grasinimai sankcijomis, galimas F-35 naikintuvų pardavimo sutarties nutraukimas ir pažadai apsunkinti gyvenimą — Vašingtonas iš visų jėgų bando užkirsti kelią Ankarai įsigyti zenitines priešraketines sistemas S-400. Nepaisant to, Rusijos ir Turkijos susitarimas vykdomas pagal planą. Pirmąjį kompleksą klientas gaus jau šią savaitę. Apie tai, kas Jungtinėms Valstijoms labiausiai nepatinka, — RIA Novosti straipsnyje.
Keturi divizionai
2017 metų vasarą Rusija ir Turkija susitarė dėl priešraketinių raketų sistemų S-400 "Triumfas" tiekimo. Išsamiai tai buvo pranešta gruodžio mėnesį: Turkija perka keturis S-400 divizionus už 2,5 mlrd., be to, daugiau kaip pusę šių lėšų Maskva skirs kaip paskolą. Tai sukėlė pasaulinės žiniasklaidos ažiotažą — pirmą kartą Šiaurės Atlanto Aljanso šalis įsigyja Rusijos gynybos sistemas.
Netrukus pasirodė ir Vašingtono reakcija. Viena iš nepasitenkinimo priežasčių ta, kad Ankara pirmenybę teikė Rusijos "Patriot" kompleksams, kuriuos Amerikos gynybos pramonė "siūlė" Turkijos kariuomenei. Kongresas nusprendė daryti spaudimą Ankarai ir pareiškė, kad šiuo atveju jie sustabdys penktosios kartos F-35 naikintuvų pristatymą. 2020 metų JAV gynybos biudžeto projekte jau draudžiama tiekti šiuos lėktuvus.
Be to, Amerikos žiniasklaida pabandė išgąsdinti Maskvą tuo, kad Ankara tariamai pasiūlė Pentagonui ištirti priešraketinę gynybos sistemą S-400. Turkijos užsienio reikalų ministerija tai paneigė, užtikrindama, kad ji neprileis Vašingtono atstovų prie zenitinių kompleksų.
"Amerikiečiai gali šiek tiek pagudrauti, — sakė nusipelnęs Rusijos karo pilotas Vladimiras Popovas interviu RIA Novosti metu. — Visame pasaulyje susidomėjimas S-300 ir S-400 yra labai didelis. JAV taip pat neatsisakytų gauti šią priešraketinės gynybos sistemą NATO narių pagalba, ją apžiūrėti ir ištirti, tačiau eksporto versija labai skiriasi nuo to, ką naudoja Rusijos kariuomenė".
Rusijos prezidento žiniasklaidos atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau pabrėžė, kad sutartis dėl S-400 tiekimo reiškia, kad Ankaroje neatskleidžiama tam tikra informacija ir Maskva pasitiki savo partneriais iš Turkijos.
Uždaryti dangų
Be to, NATO mano, kad S-400 ir F-35 naikintuvų eksploatacija leis ištirti lėktuvų galimybes, o Vašingtonas, žinoma, to nenori.
Karo mokslų akademijos narys Sergejus Sudakovas paaiškino, kad amerikiečiai baiminasi, jog Turkija, viena vertus, perka F-35 naikintuvus kaip NATO narė, kita vertus, gauna S-400 kompleksus, skirtus kovoti su šiais lėktuvais.
"Jungtinės Amerikos Valstijos F-35 naikintuvus-bombonešius laiko kaip vieną iš sudėtingiausių ginklų, galinčių sunaikinti S-300 ir S-400 priešraketinės gynybos sistemas", — sakė Sudakovas. Tačiau tam nėra jokių įrodymų. Amerikiečiai labai bijo, kad su Rusijos kompleksais Turkija sukurs unikalią sistemą, įveikiančią naujoves, įtrauktas į F-35. Tai reiškia, kad, kilus hipotetiniam konfliktui tarp Turkijos ir NATO, Amerikos lėktuvai visiškai praranda savo efektyvumą".
Ekspertas pridūrė, kad nors Turkija yra NATO narė nuo 1953 metų, šalis niekada nebuvo integruota į Vakarų pasaulį.
"Tai yra didelė valstybė, turinti imperinių ambicijų, kuri gali būti gana agresyvi, jei ji bus įspausta į kampą", — sakė Sudakovas. Erdoganas padarė viską, kad apsisaugotų. Pirkdamas S-400 iš Rusijos, jis ateinantiems dešimtmečiams formuoja nacionalinę saugumo strategiją. Vašingtonas puikiai supranta, kad neįmanoma daryti spaudimo šaliai, kuri turi tokias oro gynybos sistemas, o amerikiečiai turi labai paprastą strategiją: jei nesusitarsime, mes panaudosime jėgą".
Sulaikantis veiksnys
Kad ir kaip būtų, pasirengimas vežti S-400 sistemas į Turkiją vyksta įprastu režimu. Parinkti bazės vietą Tajipas Erdoganas įgaliojo Gynybos ministeriją ir Generalinį štabą. NATO Parlamentinės Asamblėjos Turkijos grupės viceprezidentas Ahmedas Berat Čonkar interviu laikraščiui "Izvestija" nepaneigė, kad sistemos yra dislokuojamos prie Turkijos ir Sirijos sienos.
"Aplink mus vien tik karšti taškai: Irakas, Iranas, Sirija, Kipras, visas mūsų regionas yra tarsi milžiniška parako statinė. Didžiausia grėsmė kyla iš Viduržemio jūros rytinės dalies, iš kampo, kur yra Šiaurės Kipras ir Sirija. Todėl iš pradžių mes galvosime, kaip apsaugoti mūsų pietines ir rytines sienas", — sakė jis.
Yra žinoma, kad kita pagrindinė S-400 pirkėja — Indija. Federalinė karinio-techninio bendradarbiavimo tarnyba pranešė, kad Rusija tikisi gauti iš Delio išankstinį mokėjimą už S-400 iki šių metų pabaigos. Pristatymai į Indiją gali prasidėti 2020 metais ir baigsis iki 2025 metų.
"Tai reiškia, kad apskritai perkeliamas visas pasaulio geopolitinis žemėlapis, — sakė Sudakovas. — Pati karo strategija iš esmės keičiasi, taip vadinamos Amerikos išskirtinumo koncepcija keičiasi. Ir Turkija yra šio proceso katalizatorius".
Viena iš galingų Rusijos oro gynybos sistemų atgrasymo ir veiksmingo naudojimo užsienyje iliustracijų — oro gynybos sistemų dislokavimas Sirijoje. Sirijos kariuomenė gavo kelis ankstesnės kartos įrenginius (ZRS S-300V4) po incidento su II-20 žvalgybiniu lėktuvu praėjusių metų rugsėjį. Jungtinių Valstijų vadovaujamų koalicinės aviacijos skrydžių intensyvumas Sirijos teritorijoje iš karto smarkiai sumažėjo. Tai liečia ir Izraelio lėktuvus, kurie anksčiau nebaudžiami skraidė virš Sirijos.
Galimas Rusijos oro gynybos sistemų pirkėjas — Iranas. Iki šiol prašymas nebuvo gautas, tačiau Rusijos FSMTC pabrėžė, kad Maskva yra atvira deryboms dėl "Triumfo". Na, o pirmąja S-400 užsienio pirkėja tapo Kinija, kurios kariuomenė jau keletą metų sėkmingai naudojasi Rusijos oro gynybos sistemomis.